- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas iki 2,9 proc. padidino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę: palyginti su gruodžio mėnesiu, ji padidinta 1 proc. punktu.
Pagal bazinį scenarijų 2022 metais ekonomika gali augti 5,1 proc.
Remiantis palankiuoju scenarijumi, šiais metais BVP gali augti 3,8 proc., 2022 metais – 6 proc.
Pagal atšiaurųjį scenarijų ekonomika šiais metais gali augti 1,1 proc., 2022 metais – 3,5 proc.
„Kuo skiriasi scenarijai – jie skiriasi vakcinavimo evoliucija. Daromos prielaidos, kaip pavyks vakcinuotis, koks bus tempas. Vakcinavimo tempas lemia ekonomikos augimo skaičių skirtumus. Tai yra pagrindinė dedamoji, kuri nulemia vieną, antrą ar trečią scenarijų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Vakcinavimo tempas lemia ekonomikos augimo skaičių skirtumus.
Kalbėdamas apie praėjusius metus, V. Vasiliauskas sakė, kad ekonomikos susitraukimas 2020 metais nesiekė 1 proc.
„Kokios priežastys, kad ekonominė situacija praėjusiais metais tikrai buvo nebloga – matau tiesioginę koreliaciją su viešųjų finansų injekcijomis. Viešųjų finansų parama buvo didesnė negu ES vidurkis, atitinkamai ir ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, todėl koreliacija tarp išlaidų ir BVP yra labiau nei iš tikrųjų akivaizdi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, po pirmosios bangos verslai taip pat geriau prisitaikė prie pandemijos situacijos.
„Išskirtinė eksporto padėtis, ypač antroje metų pusėje, kur eksportas didėjo, nudžiugino puikiais rezultatais. Mūsų ekonominė struktūra taip pat šiek tiek kitokia negu aplinkinių šalių, labiausiai paveiktos sritys, tokios kaip viešbučiai, turizmas, santykinai užima mažesnę dalį mūsų ekonomikoje“, – teigė V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie atlyginimų augimą 2020 metas, jis sakė, kad 10 proc. augimas buvo fiksuotas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
„Viešajame sektoriuje labiausiai lėmė bazės elementai – priemokos medikams, tam tikras atlyginimų didinimas švietimo sektoriuje, valstybės tarnyboje. Visa tai truktelėjo viešojo sektoriaus atlyginimus į viršų, bet privatus sektorius ne ką mažiau atsiliko“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Tačiau augimo tempas tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių asmenų padidėjo.
„Mažiau kvalifikuoto darbo užmokestis didėjo mažiau negu labiau apmokamo darbo“, – sakė V. Vasiliauskas.
Tuo metu nagrinėjant subsidijų priemonę, anot V. Vasiliausko, pastebėta, kad ne visais atvejais ji atiteko tiems, kurių apyvarta sumažėjo labiausiai.
„Veiklų, kurių pardavimo pajamos reikšmingai augo, daugiau nei 5 proc. – čia pirmiausia veiklos, susijusios su prekyba, tiek mažmenine, tiek didmenine – įmonės gavo maždaug 138 mln. eurų, kai įmonės arba veiklos, kurių pajamos labiausiai krito, jų subsidijų dalis yra maždaug tarp 150–160 mln. eurų. Natūrali reakcija buvo su pirmąja banga, kada parama buvo liejama plačiai, bet visą laiką yra labai svarbu po to pasižiūrėti, ar tikslingai parama pasiekė savo tikslą“, – sakė V. Vasiliauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...