- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro 20-mečio išvakarėse Europos Komisija (EK) kaip vieną prioritetų iškėlė siekį stiprinti euro tarptautinį vaidmenį ir užtikrinti, kad jis visapusiškai atspindėtų euro zonos politinę, ekonominę ir finansinę svarbą pasaulyje. EK ragina užbaigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), nes tik pašalinus euro zonos vidaus trūkumus euras gali tapti stipresnis pasauliniu mastu.
Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, ES darbotvarkėje klausimas dėl tarptautinio euro vaidmens pernai atsirado pirmą kartą istorijoje. Iš dalies tai galėjo lemti geopolitinis neapibrėžtumas: dėl vyraujančios įtemptos padėties tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano daugelis Europos įmonių buvo priverstos sustabdyti bet kokius prekybinius ryšius su Iranu, kad galėtų toliau naudoti JAV dolerius.
Kaip vieną svarbiausių sąlygų stiprinant tarptautinį euro vaidmenį EK įvardijo EPS gilinimo iniciatyvų, t. y. bankų sąjungos užbaigimo ir kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo, įgyvendinimą. Taip pat, anot EK, svarbu plėtoti Europos finansų sektoriaus infrastruktūrą ir skatinti platesnį euro naudojimą strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika ar transportas.
„Dauguma pateiktų siūlymų nėra nauji - tai vis dar iki galo neįgyvendintos ankstesnės EK iniciatyvos. Tačiau išreikštą politinę valią būtų vertinga išnaudoti kaip papildomą postūmį įgyvendinant svarbias EPS reformas - juk stabilesnė ir sukrėtimams atsparesnė euro zona galėtų padidinti euro patrauklumą ir rinkos dalyvių pasitikėjimą bendrąja valiuta“, - pranešime cituojama Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Emilė Šreiberytė.
Pasak jos, praėjus dešimtmečiui po pasaulį sukrėtusios ekonominės ir finansų krizės EPS struktūra gerokai sustiprėjo: įkurtas Europos stabilumo mechanizmas ir bendras bankų sąjungos priežiūros ir pertvarkymo mechanizmas. Vis dėlto, pasak ekonomistės, dar esama institucinės sąrangos spragų: vis nepasiekiamas sutarimas dėl 2015 m. pasiūlytos Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS), pagal kurią indėlius bankų sąjungoje draustų vienas europinis fondas, o ne valstybių narių nacionalinių indėlių garantijų sistemos.
ES kapitalo rinkų sąjunga taip pat vis dar yra fragmentiška. Nacionaliniai reguliacinės politikos skirtumai, pavyzdžiui, mokesčių sistemų ar nemokumo procedūrų, riboja tarpvalstybinius kapitalo srautus ir trukdo iki galo pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais.
„Gili ir likvidi kapitalo rinkų sąjunga verslui suteiktų daugiau finansavimo galimybių, efektyviau paskirstytų rizikas ir kapitalą bendrosios valiutos zonoje, padidintų finansų sistemos atsparumą sukrėtimams ir, atitinkamai, galėtų padidinti ne tik pasitikėjimą bendrąja valiuta, tačiau ir jos paklausą tarptautiniu mastu. Tiesa, per pastarąjį pusmetį aukščiausiu Europos lygmeniu susitarta dėl įvairių kapitalo rinkų plėtojimo iniciatyvų, pavyzdžiui, proporcingesnių taisyklių atskiriems finansų rinkos dalyviams, tačiau vis dar esama erdvės gilinti finansinę integraciją“, - teigė ekonomistė.
Ji pridūrė, kad stipresnis tarptautinis euro vaidmuo rodytų didesnį pasitikėjimą euro zonos ekonomikos ir finansų sektoriaus valdysena bei institucine sistema, o Lietuva, būdama euro zonos nare, tuo taip pat suinteresuota. Tvirta EPS institucinė struktūra, atsparus Europos bankų sektorius bei likvidžios kapitalo rinkos užtikrintų visos euro zonos ekonomikos stabilumą ir atsparumą ateities sukrėtimams, sukurtų papildomas sąlygas efektyvesniam bendrosios rinkos veikimui bei spartesniam mūsų šalies ekonomikos augimui.
Ji taip pat pridūrė, kad ilgalaikėje perspektyvoje sustiprinus bendrosios euro zonos valiutos vaidmenį galėtų mažėti tarptautinės prekybos sąnaudos, susijusios su valiutos keitimo rizika prekiaujant su ne euro zonos šalimis, be to, įmonėms ir namų ūkiams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą.
Kita vertus, didesnis tarptautinis euro vaidmuo greičiausiai lemtų sustiprėjusį euro kursą kitų valiutų atžvilgiu, o tai ilgainiui galėtų neigiamai paveikti Lietuvos gamintojų prekių konkurencingumą užsienio rinkose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...