- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas atliko tyrimą, kas labiausiai lėmė maisto kainų kilimą. Ką jis atskleidė, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko.
– Papasakokite, kokį tyrimą atlikote ir kokias išvadas padarėte.
– Atlikome tyrimą „Maisto kainų raida ir dinamika Lietuvoje“. Kainų raidą palyginome su mūsų įvertintų sąnaudų padidėjimu per pastaruosius porą metų. Viena svarbiausių išvadų – didele dalimi maisto kainų padidėjimą lėmė sąnaudų padidėjimas. Kainų raidą ir sąnaudų kaitą palyginome trimis lygmenimis, trijuose sektoriuose. Pasižiūrėjome į maisto gamybos ir tiekimo grandinės pradžią, t. y. žemės ūkio sektorių. Paskui – į maisto produktų gamybos sektorių, t. y. pramonės lygmenį. Ir galiausiai – į mažmeninės prekybos lygmenį, t. y. kainų raidą, kurią mato ir su kuria susiduria jau vartotojai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir kokie buvo rezultatai?
– Žemės ūkio lygmenyje mūsų rezultatai parodė, kad žemės ūkio kainų augimas per pastaruosius porą metų buvo didesnis nei sąnaudų padidėjimas. Tuo tarpu laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. pramonėje sąnaudos pradėjo augti reikšmingiau nei kainos. Ir palaipsniui tai persidavė kainoms. Prekybos lygmenyje ryšys tarp sąnaudų kaitos ir maisto kainų kaitos, jau vartotojų lygmenyje, didėjo ranka rankon, praktiškai kartu. Todėl šiuo požiūriu mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.
Mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.
– Ar Lietuvos bankas ruošiasi teikti kokias nors rekomendacijas Vyriausybei dėl maisto kainų?
– Atsižvelgdami į šios analizės rezultatus, atskirų, naujų rekomendacijų neteiksime, nes tam nėra pagrindo. Vertindami išvadas, manome, kad Vyriausybės pasirinkimas paremti labiausiai ekonomiškai pažeidžiamus gyventojus fiskalinėmis priemonėmis, t. y. per išmokas ir kompensacijas, buvo teisingas pasirinkimas. Augant sąnaudoms, ypač kai tą augimą lemia tarptautinės tendencijos, tai kito pasirinkimo kaip ir nėra. Visos ekonomikos apsaugoti per kompensacijas nuo tokio šoko neįmanoma. Tad tokiu atveju galima paremti ekonomiškai pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Ir ta parama turi būti tiksli ir gerai sukalibruota, kad netaptų pernelyg brangi. Na, o žiūrint į ateitį, reikia struktūrinių sprendimų, susijusių su energetikos rinkos funkcionavimu, kad ateityje išvengtume pernelyg didelio šoko. Manau, tos pamokos gali būti išmoktos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...