Quantcast

Išsiaiškino, kas labiausiai lėmė maisto kainų kilimą

  • Teksto dydis:

Lietuvos bankas atliko tyrimą, kas labiausiai lėmė maisto kainų kilimą. Ką jis atskleidė, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko.

– Papasakokite, kokį tyrimą atlikote ir kokias išvadas padarėte.

– Atlikome tyrimą „Maisto kainų raida ir dinamika Lietuvoje“. Kainų raidą palyginome su mūsų įvertintų sąnaudų padidėjimu per pastaruosius porą metų. Viena svarbiausių išvadų – didele dalimi maisto kainų padidėjimą lėmė sąnaudų padidėjimas. Kainų raidą ir sąnaudų kaitą palyginome trimis lygmenimis, trijuose sektoriuose. Pasižiūrėjome į maisto gamybos ir tiekimo grandinės pradžią, t. y. žemės ūkio sektorių. Paskui – į maisto produktų gamybos sektorių, t. y. pramonės lygmenį. Ir galiausiai – į mažmeninės prekybos lygmenį, t. y. kainų raidą, kurią mato ir su kuria susiduria jau vartotojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ir kokie buvo rezultatai?

– Žemės ūkio lygmenyje mūsų rezultatai parodė, kad žemės ūkio kainų augimas per pastaruosius porą metų buvo didesnis nei sąnaudų padidėjimas. Tuo tarpu laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. pramonėje sąnaudos pradėjo augti reikšmingiau nei kainos. Ir palaipsniui tai persidavė kainoms. Prekybos lygmenyje ryšys tarp sąnaudų kaitos ir maisto kainų kaitos, jau vartotojų lygmenyje, didėjo ranka rankon, praktiškai kartu. Todėl šiuo požiūriu mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.

Mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.

– Ar Lietuvos bankas ruošiasi teikti kokias nors rekomendacijas Vyriausybei dėl maisto kainų?

– Atsižvelgdami į šios analizės rezultatus, atskirų, naujų rekomendacijų neteiksime, nes tam nėra pagrindo. Vertindami išvadas, manome, kad Vyriausybės pasirinkimas paremti labiausiai ekonomiškai pažeidžiamus gyventojus fiskalinėmis priemonėmis, t. y. per išmokas ir kompensacijas, buvo teisingas pasirinkimas. Augant sąnaudoms, ypač kai tą augimą lemia tarptautinės tendencijos, tai kito pasirinkimo kaip ir nėra. Visos ekonomikos apsaugoti per kompensacijas nuo tokio šoko neįmanoma. Tad tokiu atveju galima paremti ekonomiškai pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Ir ta parama turi būti tiksli ir gerai sukalibruota, kad netaptų pernelyg brangi. Na, o žiūrint į ateitį, reikia struktūrinių sprendimų, susijusių su energetikos rinkos funkcionavimu, kad ateityje išvengtume pernelyg didelio šoko. Manau, tos pamokos gali būti išmoktos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas.

Antanas. portretas
Labiausiai lėmė tų 2 000 000 000 Eu atvežimas į Lietuvą, "nuo pandemijos sustingusiai ekonomikai gaivinti". Moksliškai tariant - "Piniginių ženklų perteklius". O tai - nepaneigiamas faktas.

..

..  portretas
Jau jei atliko tyrimą, tai galėjo pateikti koki procenta pajamų sudaro darbo ir energetikos suvartojimo sąnaudos, daugiausia brango jos, bet ne dvigubai. Tikslus atsakymas būtų - gobšumas

o

o portretas
kas jei ne paradoksinis ignitis visos saikos sudety ===
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių