- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas kritiškai vertina subsidijų mokėjimą po prastovų ir teigia, kad teikiant tokio pobūdžio paramą reikia įsitikinti, ar egzistuoja saugikliai, kad parama atiteks tiems, kam labiausiai reikia.
„Norisi atkreipti dėmesį, kad numatoma papildomai skirti per 100 mln. eurų subsidijoms mokėti. Tai mūsų pastebėjimas, kad tai yra negrąžintina parama, ir galbūt šioje ekonominio ciklo fazėje būtų prasmingiau paramą teikti grąžintinos paramos forma, pavyzdžiui, lengvatinėmis paskolomis ar panašiai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Taip pat yra numatyta mokėti subsidijas po prastovų. Mes irgi tai kritiškai vertiname, nes anksčiau taikius šią priemonę didžiausios subsidijų po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba visai nesumažėjo, o paaugo“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.
Jo teigimu, šiuo metu matyti, kad nemaža įmonių dalis dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį.
„Teikiant tokio pobūdžio paramą reikėtų pažiūrėti, ar tikrai visi saugikliai yra, kad parama nukeliautų tiems, kuriems labiausiai reikia“, – sakė V. Tuzikas.
Kalbėdamas apie siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą labiausiai nukentėjusiems sektoriams, jis atkreipė dėmesį, kad lengvata įmones pasieks tik tada, kai jos pradės veikti.
„Remiantis istorine patirtimi, nemaža tikimybė, kad laikinai įvedus PVM lengvatą vėliau nėra labai lengva jos atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių. Kitas dalykas – iš dalies buvo argumentuojama, kad taip siekiama atpiginti mūsų prekes ir paslaugas, palyginti su mūsų kaimynėmis. Mūsų vertinimu, tai neturėtų būti pagrindinė priežastis, nes pagrindinė priežastis, dėl ko sporto, maitinimo ir kultūros sektoriai šiuo metu patiria finansinių sunkumų, yra tai, kad jie tiesiog negali veikti, tai per tai jie turėtų generuoti pajamas“, – sakė V. Tuzikas.
Kalbėdamas apie siūlymą išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir į ją įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, Lietuvos banko atstovas sakė, kad būtų galima apsvarstyti, ar neverta savarankiškai dirbančių asmenų drausti socialiniu draudimu.
„Tada sistema veiktų tiesiog automatiškai. Atėjus sunkmečiui, tie, kas mokėjo įmokas, gauna išmokas ir nereikia ad hoc sprendimų tam, kad mes kažkaip atsižvelgtume į tų žmonų finansinę padėtį“, – sakė V. Tuzikas.
Tuo metu įvedamomis vienišo asmens išmokomis, anot jo, prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, tačiau jų finansavimo šaltinių nėra numatyta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį6
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...