- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.
Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, o jų eksporto pajamos sudaro apie 140 mln. eurų. Didžiausia Lietuvos produkcijos eksporto rinka - Skandinavijos šalys, pirmiausia Švedija.
Nuo 2007-2008 m., kuomet Lietuvoje pradėjo veikti pirmosios biodegalų gamyklos – „Mestilla“, „Rapsoila“, „Kurana“ - lietuviško biodyzelino eksportas išaugo nuo 22 tūkst. tonų (2008 m.) iki daugiau nei 90 tūkst. tonų 2013-2015 m., o bioetanolio - nuo 5 tūkst. t. (2008 m.) - iki 15 tūkst. t. (2016 m.).
Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, pagal biodegalų gamybos apimtis - Lietuva pirmaujanti šalis Baltijos regione. „Skandinavijos šalys, į kurias kasmet iškeliauja apie 100 tūkst. tonų lietuviškų biodegalų, vertina mūsų gamintojų produkcijos itin aukštą kokybę“, - pažymi M. Palijanskas.
„Kitas aspektas, kodėl būtent Skandinavija tapo didžiausia eksporto rinka lietuviškiems biodegalams - išaugusi aplinką tausojančio kuro paklausa. Švedijoje, pavyzdžiui, jau įgyvendintas įsipareigojimas 10 proc. transporto sektoriaus naudojamo kuro pakeisti degalais iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokį tikslą visos ES šalys yra įsipareigojusios pasiekti iki 2020 m.“, - sako M.Palijanskas.
Itin didelį dėmesį atsinaujinantiems energijos šaltiniams skirianti Švedija yra svarbiausia lietuviškų biodegalų eksporto rinka.
Švedijos energijos agentūros duomenimis, 2014 m. Lietuva pagal biodyzelino tiekimo apimtis buvo trečia didžiausia eksportuotoja į Švediją po Australijos ir Danijos. Bioetanolio - iš grūdų gaminamų biodegalų, maišomų į benziną – eksportuotojų į Švediją sąraše 2014 m. Lietuva rikiavosi ketvirta po Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Ukrainos.
„Švedijos rinka yra ne tik didelė, bet ir auganti – tai penkta pagal biodegalų suvartojimą Europos Sąjungos šalis, nors pagal gyventojų skaičių yra tik 14-a. Importas sudaro apie pusę Švedijoje suvartojamų biodegalų, tad tai, jog Lietuvos įmonės sugebėjo įsitvirtinti šioje Skandinavijos šalyje turi didelę reikšmę“, - sako Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Mestilla“ direktorius Arūnas Zubas.
2016 m. apie 80 tūkst. tonų biodyzelino eksportavusi gamykla šiemet planuoja eksporto apimtis padidinti iki 85-90 tūkst. tonų.
„Pernai metų orų sąlygos ir Lietuvoje, ir visame regione buvo nepalankios rapsų augintojams, tad stigo žaliavos augančiai paklausai patenkinti. Šiemet situacija, tikimės bus palankesnė, tad eksporto apimtis planuojame padidinti apie 10 proc.“, - skaičiuoja A.Zubas.
Į Skandinaviją eksportuoja ir bioetanolio bei biodujų gamykla „Kurana“. Kaip teigia jos generalinis direktorius Jurgis Polujanskas, įsitvirtinti Šiaurės šalių rinkoje padėjo unikalus gamybos procesas, leidęs ženkliai sumažinti išskiriamus CO2 kiekius.
„Kurana“ pirmoji Europos Sąjungoje apjungė bioetanolio bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į nepertraukiamą technologinę grandinę.
„Gamybos proceso metu naudojame biodujas, o technologinėje grandinėje nelieka gamybinių atliekų – vietoj jų gaunamos organinės trąšos, kurios vis plačiau naudojamos žemės ūkyje. Tokiu būdu mūsų bioetanolis turi tiesioginį teigiamą poveikį aplinkai, o visas gamybos procesas užtikrina ir teigiamą netiesioginį poveikį. Skaičiuojame, kad lyginant su iškastiniu kuru, mūsų bioetanolis viso gamybos proceso metu išleidžia 72 proc. mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų. Tai vienas geriausių rezultatų Europoje, labai svarbus ieškant eksporto rinkų, ypač tokiose didelį dėmesį aplinkosaugai skiriančiose šalyse kaip Skandinavijos valstybės“, - pasakoja J.Polujanskas.
Pasak Biodegalų asociacijos prezidento M. Palijansko, Lietuvos biodyzelino ir etanolio gamintojai iš Lietuvos ūkininkų kasmet superka apie 300 tūkst. tonų rapsų ir 200 tūkst. tonų grūdų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...