- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 2 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas?
Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis?
Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Darbdaviai skelbia, esą jie darbuotojams suteikia geras darbo sąlygas, moka solidžią algą, leidžia turėti lankstų grafiką. Tačiau žmonės vis tiek neskuba dirbti. Laidos vedėjas Artūras Anužis teirausis, galbūt tai – tik gražios verslininkų kalbos, ne visuomet atspindinčios realybę?
Anot I. Ruginienės, situacijos, kai žmonės priversti dirbti nelegaliai ar dirba su neapmokamais viršvalandžiais, yra dažnos. O ypatingai jų padažnėjo tada, kai vos pandemijai atėjus į šalį, buvo atidaryta nemokama nusiskundimų linija.
Štai, pavyzdžiui, neseniai I. Ruginienė sulaukė pranešimo, jog viename rajone su maisto produktais dirbę darbuotojai plušėdavo daugiau nei dvylika valandų. Darbdavys teigė rodantis konkurencingas sąlygas, mokantis labai gerą, bet vos didesnį už minimumą atlyginimą. Puikios sąlygos, anot jo, tai pietums skirtas pusvalandis.
Savo ruožtu pramonininkų konfederacijos viceprezidentė E. Šiškauskienė dėmesį atkreips į kitą problemą. Jei žurnalistai, profsąjungos, vyriausybė ir darbo inspekcija tokias situacijas pastebi, kodėl tuomet nieko nedaro? Šiuo metu, anot jos, šešėlyje esančios lėšos siekia 500-900 mln. Tačiau ar vieni verslininkai turi gaudyti kitus?
„Atsakingas verslas to nedaro. Norėtumėte, kad atsakingas verslas gaudytų neatsakingą? Juk tai yra ne verslo, o vyriausybės kompetencija. Mes lygiai taip pat palaikome tai, kad už šešėlį būtų kovojama, nes konkuruoti darosi nebeįmanoma. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje legaliai dirbančios įmonės nė nebegali konkuruoti ir dalyvauti konkursuose su šešėlinėmis“, – pastebės ji.
Tiesa, darbuotojų trūksta ir atsakingiems verslams. Ar gali būti, kad problema tuomet vis tiek siejasi su pernelyg mažu atlyginimu?
E. Šiškauskienės teigimu, darbuotojų trūksta visoje Europoje, o priežastis, anot jos, labai aiški: „Dabar visi apsimetame, kad pandemijos nebuvo – vieną dieną dalina prastovas, kitą – kelia minimalius atlyginimus. Apyvartos yra nukritusios per pusę, bet atlyginimai išaugę 15 proc. Manau, kad reikėtų pasižiūrėti į abi puses – iš ko verslui reikėtų kelti atlyginimą? Nekalbu apie darbuotojų lūkesčius, kalbu apie galimybes. Taip yra visoje Europoje – matomai išmokėtos pašalpos atsisuko atgal, ir žmogui dabar yra patogiau sėdėti namie, nes jis gauna tiek pat, kiek eidamas dirbti.“
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I. Ruginienė verslininkų kalbas, jog nėra iš ko mokėti didesnių atlyginimų, vadins nepagrįstomis.
„Kuriant verslą, yra samdoma darbo jėga, perkami tam tikri įrenginiai. Pirkdami pastaruosius, tikriausiai, nesakote, kad neturite iš ko mokėti, ir, galbūt, nesakysite, kad ketinate sumokėti tik 30 proc. visos kainos? Samdant darbuotojus yra lygiai tokie pat kaina, kurią reikia susimokėti. Darbuotojas, eidamas dirbti, turi padengti savo ir savo šeimos sąskaitas. Nejaugi dėl to, kad verslui yra sunku, darbuotojas turi badauti? Atsiprašau, bet nemanau, kad tai teisinga“, – nuomone laidoje dalinsis ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...