- Aistė Pagirėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad Lietuvai dar reikia pasitempti atliekų rūšiavimo srityje. Nors per dvejus metus reguliariai rūšiuojančiųjų skaičius nežymiai padidėjo, rūšiavimo ekspertai teigia, kad pokyčiai turi vykti sparčiau, jei norime įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus reikalavimus.
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad reguliariai pakuočių atliekas rūšiuojančių gyventojų šiemet padaugėjo 2 proc., tačiau Lietuvoje į sąvartynus vis dar patenka beveik du trečdaliai pakuočių atliekų. Jau ketvirtus metus iš eilės pasyviausiai rūšiuojančia grupe išlieka 18-25 metų amžiaus jaunimas.
„Aš ir mano daugelis pažįstamų draugų tų šiukšlių taip pat nerūšiuoja, nes šiukšlių rūšiavimo priemonės namuose užima daug vietos, ir šiaip tai yra gan sudėtingas procesas, o kadangi aš gyvenu ne viena, tai prie tokio įpročio turėtų pratinti ir kiti“, – sakė studentė Viktorija Šopytė.
Atliekų rūšiavimo ekspertai teigia, kad dėl tokio gyventojų požiūrio labai sunku įgyvendinti ES keliamus reikalavimus. Per ateinančius ketverius metus mažiausiai pusė išmetamų popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo atliekų turės būti perdirbama. Kol kas šis kiekis nesiekia nei 30 proc. Neįgyvendinus šių tikslų, Lietuvos laukia griežtos sankcijos.
„Jeigu įvyktų taip, kad Lietuva sulauktų Europos sankcijų, tai mokėtų tikrai ne valstybė, bet mokėtų kiekvienas gyventojas, kiekvienas gyventojas pajustų savo pečiais mokesčio naštą“, – teigė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.
Rūšiavimas tėra pirmas žingsnis ES įgyvendinamos žaliosios ekonomikos link. Pernai Europos Komisija paskelbė žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kurio svarbiausias tikslas – kurti prekes tokias, kad jos netaptų atliekomis. Nauji reikalavimai bus keliami ne tik komunalinių ir pakuočių atliekų perdirbimui, bet ir elektronikos prietaisams.
„Pirmiausia prietaisai turėtų veikti ilgiau, nebūtų užprogramuoto senėjimo, būtų užtikrintas ilgesnis prietaisų naudojimas. Kas liečia mažesnes pajamas gaunančius asmenis, tai labai daug elektros prietaisų būtų naudojama pakartotinai, tie prietaisai nebūtų paprasčiausiai perdaromi, išardomi, o galėtų juos įsigyti mažesnes pajamas gaunantys asmenys už mažesnes lėšas, nes jų veikimo principas būtų ilgesnis“, – sakė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorius Alfredas Skinulis.
Aplinkos ministerija teigia, kad kol kas sunku nuspėti, kaip Lietuvai seksis įgyvendinti naujus žiedinės ekonomikos tikslus.
„Aš manau, kad tos atliekų perdirbimo užduotys pagal atskiras atliekų rūšis mums bus didieji iššūkiai, ir tokį pasikeitimą – didesnių užduočių įgyvendinimą – turėtų pajusti visi: ir pats gyventojas, ir įmonės, kurios užsiima atliekų tvarkymo veikla“, – nuomonę išsakė Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
ES sieks, kad iki 2030 metų būtų perdirbama 65 proc. komunalinių ir 75 proc. pakuočių atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...