- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus?
Savo nuomone dalinsis „Norfa“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pastaruoju metu ne vienas lietuvis pastebi, kad Vokietijoje ar kitose turtingesnėse Europos šalyse atsiranda lietuviškų produktų, kainuojančių pigiau nei pas mus. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pamėgti duonos traškučiai Vokietijoje kainuoja nuo 1 euro iki 1,29 euro, o Lietuvoje – net ir 90 centų brangiau. Skiriasi ir krabų lazdelių kaina – mūsų šalyje jos kainuoja apie 40 centrų brangiau. Ir tai – tikrai ne viskas.
tv3.lt nuotr.
Ar gali būti, kad mūsų šalies pardavėjai ir perpardavėjai Lietuvoje siūlydami prekes brangiau tiesiog siekia pasipelnyti? Anot D. Dundulio, paaiškinimų, kodėl kainos skiriasi, yra daugybė. Vienas jų – šalies mokestinė sistema.
„Mes puikiai žinome, kad egzistuoja labai daug šalių, kur PVM beveik nėra, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitus mokesčius, pavyzdžiui, net pakuotės, ko, galimai, kitose šalyse nėra“, – kainų skirtumą aiškins jis.
Dainius Dundulis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokios situacijos, kai savoje šalyje prekė parduodama brangiau nei užsienyje, pastebimos ne tik Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, iš Olandijos mes perkame sūrį, kurį normaliai parduodame kažkur už 12 eurų. Kai būna akcija – už 8,69 euro. Olandijoje ieškojome normalios šio sūrio kainos – ji ten buvo apie 15 eurų. Tai lygiai ta pati situacija“, – pastebės D. Dundulis.
Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas.
Tiek D. Dundulis, tiek ir S. Skvernelis pabrėš, kad prie tokių kainų pokyčių savoje šalyje ir svetur, prisideda ir reklamos kaštai.
„Norint įsitvirtinti užsienio rinkoje, tu turi dvi alternatyvas – arba tu turi daryti stiprią marketinginę kampaniją, kas irgi yra išlaidos, arba gali įeiti su mažesne kaina tikintis, kad turėdamas minimalų pelną, tu galėsi įsitvirtinti toje rinkoje ir nereikės marketinginės kampanijos. Tokiu būdu turime skirtumą, kad mūsų vartotojas, pirkdamas tuos pačius lietuviškus produktus, sumoka už tai, kad gamintojas eksportuoja į užsienį, ir ten, įeidamas į rinką, duoda netgi mažesnę kainą nei konkurentai“, – sakys S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokį verslo norą konkuruoti ir gauti pelną, S. Skvernelis laikys normaliu. Anot jo, labiausiai čia nesuprantamas yra Vyriausybės elgesys.
„Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas. Kalbant apie maisto produktų kainas, mes priartėjome prie 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, bet atlyginimai, deja, vis dar skiriasi. Jei Vokietijoje vidutinis atlyginimas į rankas yra 2900 eurų, pas mus – 1200 į rankas. Mes gyvename ES, viskas yra rinkoje ir už tuos pačius maisto ar naftos produktus turime mokėti taip, kaip moka visa ES. Bet juk mūsų socialinė aplinka, atlyginimai yra kitokie…“ – pastebės jis.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti3
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...