- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors prieš šių metų javų derliaus sezoną buvo nerimaujama, kad, Lietuvos ūkininkams vykdant Europos Sąjungos reikalavimus dėl sėjomainos bei žalinimo programos įgyvendinimo, šalyje susidarys ankštinių kultūrų perteklius, vis dėlto šiems lietuviškiems produktams sėkmingai atrandamos eksporto rinkos. Šį mėnesį Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijoje „Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta, kurią į Indiją eksportavo „Vičiūnų" įmonių grupės bendrovė "VG AgroHolding” ir bendrovė „Baltic Agro".
Nuo šių metų ES žemdirbiai pradėjo įgyvendinti žalinimo programą, kurios vienas iš reikalavimų yra pasėlių įvairinimas. Todėl šalia įprastinių javų pasėlių ūkininkai išplėtė ankštinių kultūrų plotus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, tokių kultūrų plotai padvigubėjo.
Tai kėlė tam tikrą nerimą rinkoje dėl galimybių ūkininkams realizuoti šiuos produktus. Tačiau įsibėgėjęs sezonas atskleidė, kad tiek ūkininkai, tiek javus superkančios bei eksportuojančios įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų ir išaugęs lietuviškų ankštinių kultūrų derlius sėkmingai yra eksportuojamas laivais per Klaipėdos jūrų uostą.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega", kuri teikia įvairių birių ir skystų krovinių, tarp jų - ir žemės ūkio produktų sukaupimo bei krovos paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, duomenimis, vien tik per du mėnesius nuo šių metų derliaus eksporto sezono pradžios šioje kompanijoje į laivus pakrauta apie 60 tūkst. t žirnių, t.y. 5 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Be to, žirniai kraunami jau ne tik į mažesnius 3-5 tūkst. talpos laivus, bet ir į vidutinio dydžio sausakrūvius.
Šį mėnesį kompanijoje „Bega" į laivą buvo pakrauta didžiausia lietuviškų žirnių siunta - daugiau nei 26 tūkst. tonų. Ją sukaupė ir į Indiją eksportavo „Vičiūnų" įmonių grupei priklausanti žemės ūkio produkcijos bendrovė "VG AgroHolding” ir UAB „Baltic Agro".
„Iš Lietuvos išsiuntėme pirmą tokią stambią Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos siuntą - ji kalba apie mūsų produkcijos kokybę ir eksporto rinkų plėtrą. Mūsų eksporto rinkų sąraše jau yra Indija, Pakistanas, Bangladešas - ten siunčiame maistui skirtą produkciją arba žaliavą. Vien žirnių eksporto kiekius planuojame padidinti iki 40 tūkst. tonų. Lietuvos žemės ūkio produkcija turi paklausą, todėl ateityje tikimės eksporto augimo", - sakė "VG AgroHolding” valdybos pirmininkas Tomas Strumskas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei kompanijos „Bega" investicijų dėka pastaraisiais metais buvo skurtos palankios sąlygos priimti, sukaupti bei perkrauti įvairių rūšių žemės ūkio produktus šios kompanijos terminale ir taip prisidėti prie lietuviškų žemės ūkio produktų eksporto augimo. Planuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet jis didės 25-30 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...