- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiųmetis obuolių derlius yra 15–20 proc. prastesnis nei praėjusiais metais, tačiau pagrindinė priežastis yra ne klimatas, o tai, kad praėję metai buvo rekordiniai. „Apskritai šie metai yra gan derlingi.
Tačiau lietuviškų obuolių vis tiek visiems neužteks, nes jie – visų labai mėgstami“, – portalui LRT.lt teigia Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.
Prieš kelis mėnesius šalies ūkininkai džiaugėsi, kad šį pavasarį obelų žiedų nepakando šalnos. Dėl palankių orų šiemet sodai žydėjo apie pusantros savaitės anksčiau nei praėjusiais metais.
Bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė teigia, kad jos ūkyje derlius mažesnis nei 2015-aisiais. „Praėjusiais metais dėl sausros nukentėjo medžiai, todėl tai šiemet atsiliepė derliui. Vis tik jis neturėtų būti blogas, turėjome lietaus, o medžiai nelabai nukentėjo“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ kalbėjo E. Žilinskienė.
Anot jos, sodininkai susiduria su kitomis problemomis. „Kas dar neduoda ramybės? Mes neturime draudimo, ir įmonė negali niekur apsidrausti nuo stichinių nelaimių. Visai neseniai Baisogalos miestelį talžė kruša. Jei tokia kruša praslinktų pro sodus, iš obuolių derliaus nieko neliktų. Po krušos sužalojami lapai ir jauni sodai gali pražūti. Mes priklausome augalininkystei, nors sodas tikrai yra ne augalininkystė. [...] Mums reikia sunaudoti daug energijos, ginantis nuo kvailų įstatymų“, – pasakojo bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė.
Pasak E. Žilinskienės, didžiąją obuolių dalį lietuviai valgo atvežtų iš Lenkijos, o padėtį esą galėtų pagerinti prekybos tinklai. „Jei ne „Maxima“ ir UAB „Palink“, apskritai lietuviškų obuolių nebūtų niekur. Atėjo naujas tinklas į Lietuvą, bet lietuviškam obuoliui ten papulti nėra jokių šansų. Mums apriboti chemikalai, todėl lietuviški obuoliai „nestovi“ parduotuvėse – tuoj pat pradeda pūti. Jei norėtume gražių obuolių, reikėtų leidimų naudoti chemikalus, bet taip rizikuotume visomis išmokomis“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ aiškino E. Žilinskienė.
Pernai skynė tiek, kad maža nepasirodė
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius D. Kviklys skaičiuoja, kad šiais metais obelų soduose derlius prastesnis 15–20 proc. „Bet reikia priminti, kad praėję metai daugeliui buvo rekordiniai per visą ūkininkavimo istoriją – tiek, kiek skynė praėjusiais metais, dar nebuvo skynę. Taigi derlius mažesnis apie 20 proc., atrodytų, kad tai yra didelis sumažėjimas, bet apskritai derlius yra geras, vidutinis“, – portalui LRT.lt kalbėjo D. Kviklys.
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius D. Kviklys aiškina, kad versliniuose soduose naudojamos šiuolaikinės technologijos, todėl net ir po gausaus derliaus kitąmet jis gali būti vėl džiuginantis. Tuo metu gyventojų soduose derlius esą gali gerokai skirtis.
„Jei versliniuose soduose būtų buvęs pramečiavimas, obelys būtų nežydėjusios. Juose taikomos šiuolaikinės technologijos, vyksta genėjimas, tręšimas, kovojama su ligomis ir kenkėjais. Visa tai sumažina pramečiavimo riziką. Bet gyventojai vienus metus džiaugiasi, kad nuo obuolių lūžta šakos, o kitais metais medžiai tušti, o derlius svyruoja. Žinoma, yra veislių, kurios labiau linkusios pramečioti, bet versliniuose soduose obuoliai skinami daugiau mažiau vienodais kiekiais“, – paaiškino D. Kviklys.
Pašnekovas teigia, kad sunku išskirti regionus, kurie tradiciškai sulaukia geresnio obuolių derliaus – esą Lietuvoje nėra didelių sodininkystės regionų.
„Tarybiniais laikais buvo specializuoti sodininkystės ūkiai. Po nepriklausomybės atgavimo ūkiai buvo išlaikyti, daugelis jų liko neišdraskyti, tapo uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis arba žemės ūkio bendrovėmis. Jie turėjo savo infrastruktūrą ir šiuo metu yra sėkmingiausi. Tokie ūkiai yra išmėtyti po visą Lietuvą. Galime išskirti Pasvalio rajono „Naradavos“ verslinius sodus, Aukštikalnių, Luksnėnų sodus, taip pat aplink Kauną yra Babtai, Žiežmariai“, – tęsia D. Kviklys.
Pasak asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus, lietuviai taip mėgsta savo šalyje užaugintus obuolius, kad jų visiems norintiems neužtenka. Beveik nelieka lietuviškų obuolių ir eksportui. Nemažai obuolių yra importuojama iš Lenkijos.
Tuo metu nedidelė kai kurių veislių lietuviškų obuolių dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją, tačiau tai daugiau nišinės veislės. Tuo metu į Lenkiją ar Vokietiją išvežami žaliaviniai obuoliai perdirbimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio3
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...