- Sigita Zumerytė, Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausi oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, kad mūsų šalyje inicijuotos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės pasiteisino, o pirmųjų metų rezultatai yra džiuginantys ir teikiantys vilties.
Remiantis statistikos duomenimis, alkoholio vartojimas Lietuvoje ir jo sukeliama žala, t. y. bendras sergamumas ir mirtingumas, mažėja, praneša draudimų iniciatoriaus Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Praėjus vos porai metų nuo įsigaliojusių naujovių, esą stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai. Tai rodo, kad pasirinkta kryptis buvo teisinga – įdiegtos naujovės, tikslingai orientuotos į bendrą Lietuvos gyventojų populiaciją, pavyzdžiui, dėl amžiaus cenzo – į jaunus asmenis, prekybos alkoholiu laiką. Be to, Lietuva nėra pionierė šioje srityje, nes analogiškos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės sėkmingai veikia daugelyje užsienio šalių, pabrėžiama SAM pranešime.
Stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai.
Siekiant mažinti alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą Lietuvoje taikomos kompleksinės alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonės, kurias bendradarbiaudamos įgyvendina įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos, numatytos Valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje.
Lietuvos statistikos departamento informacija rodo mažėjantį alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro, tai per dvejus metus, nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos kryptingos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.
Shutterstock nuotr.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neapskaityto alkoholio lygis Lietuvoje nesikeičia ir yra 7–8 proc., tad ir suminis alkoholio suvartojimas yra mažėjantis. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų.
Higienos instituto sergamumo ir mirtingumo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų statistika taip pat esą patvirtina teigiamą įgyvendinamų naujovių poveikį. 2012-aisiais mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, būta 930 atvejų, o 2018 metų statistika rodo šį rodiklį sumažėjus kone perpus – iki 507 mirčių. Vertinant mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiaus mažėjimo tendenciją 2016–2018 metais, akivaizdu, kad mirčių skaičius stabiliai mažėja vyrų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų populiacijoje.
Taip pat, pasak SAM, nuo 2016-ųjų stabiliai mažėja ir žmonių, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius – tiek vyrų, tiek moterų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų. Ketvirtiniai duomenys 2016–2019 metų rodo, kad stacionaro ligonių, paguldytų dėl alkoholio sukeltų ligų (alkoholinės psichozės, alkoholio toksinio poveikio, alkoholinės kepenų ligos), skaičiaus dinamika yra mažėjanti.
2016–2018 metų laikotarpiu apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų, alkoholinės psichozės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo net ketvirtadaliu – 25 procentais, alkoholinės priklausomybės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 9 procentais, alkoholinės kepenų ligos atvejų skaičiaus (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų.
Svarbus ir ekonominis aspektas. Nuo 2017 m. žymiai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, 2018 m. į valstybės biudžetą surinkta 323 mln. eurų. Palyginimui: 2016 m. – 243 mln. eurų, 2017 m. – 304 mln. eurų.
Tai yra pirmųjų metų tendencijos, kurios, pasak SAM, rodo teigiamus rezultatus. Būtini detalesni ir specializuoti tyrimai stebint ilgesnio laikotarpio rezultatus. Tai esą leistų dar objektyviau įvertinti įgyvendinamos alkoholio vartojimo mažinimo politikos veiksmingumą ir ilgalaikę naudą.
Pildome kaimyninių šalių kišenes
Nors alkoholio pardavimai sumažėjo, beveik tris kartus išaugo jo įsigijimo mastai užsienio valstybėse, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų Lietuvoje atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas.
Nepamatuotas mokesčių didinimas sąlygoja gyventojų apsipirkimą užsienyje.
„Gyvename vieningoje Europos Sąjungos rinkoje, todėl nepamatuotas mokesčių didinimas sąlygoja gyventojų apsipirkimą užsienyje, tokiu būdu prarandame pinigus, kuriuos galėtume panaudoti alkoholizmo problemų turinčių žmonių gydymui. Turime kritinį pasienį su Lenkija, o nuo rugpjūčio 1-osios – ir su Latvija, čia akcizas stipriesiems gėrimams sumažintas 15 proc.“, – sako tyrimą užsakiusios Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Dėl išaugusios pasienio prekybos realus vartojimo mažėjimas siekia tik 1 proc. Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui teko 13,8 litro gryno alkoholio.
Valdas Sutkus / DMN archyvo nuotr.
„Bendras suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, mažėja ir geriančiųjų kiekvieną savaitę, daugėja alkoholį vartojančiųjų 2-3 kartus per mėnesį ir tik tam tikromis progomis. Mūsų gyvenimo įpročiai darosi labiau vakarietiški“, – teigia VU docentė dr. Vita Karpuškienė.
Pasak jos, alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija prasidėjo dar 2009-aisiais ir yra ilgalaikė. Tiesa, anot jos, tam, jog mažėjo suvartojamo alkoholio kiekis, įtaką labiausiai padarė ne draudimų politika, bet kultūriniai pokyčiai, taip pat vykusios diskusijos apie alkoholio vartojimo žalą. Tyrimas parodė, kad 2018 metais, įsigaliojus naujiems draudimams, suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo tendencijos nepakito.
Kaip ELTA jau skelbė, Estijai nusprendus ketvirtadaliu mažinti akcizą alkoholiniams gėrimams, Latvija į tai atsakė sumažindama akcizą stipriajam alkoholiui 15 proc. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis tuo metu sakė nemanantis, kad Lietuva galėtų pasekti šiais planais ir taip pat mažinti akcizą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...