- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai svarstytų skolintis pinigų iš finansų įstaigos, yra sprendimas įsigyti didesnės vertės pirkinį, kuriam santaupų ir einamųjų mėnesio pajamų neužtektų. Tuo tarpu kaimyninių Latvijos ir Estijos gyventojai visų pirma skolintųsi patyrę nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, automobilio remontui arba medicinos paslaugoms. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Neretai esame linkę manyti, jog Baltijos šalių gyventojų finansiniai įpročiai yra panašūs, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyvūs nei kaimyninių šalių gyventojai. Prireikus dengti netikėtas išlaidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreiptųsi į finansų įstaigą, kai tokioms reikmėms skolintis banke rinktųsi kas trečias estas ir latvis, atitinkamai 32 proc. ir 33 proc.“, − sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
Pasak jo, galimos to priežastys gali būti stiprus lietuvių bendruomeniškumo jausmas, tampresni giminės saitai, kuomet nutikus netikėtam įvykiui pagalbos galima tikėtis artimiausioje savo aplinkoje, įskaitant ir finansinę paramą.
„Lietuviai yra linkę pasverti išlaidas, įvertinti jų būtinumą ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, šeimos šventėms ir laisvalaikio pramogoms nėra racionalus sprendimas. Pavyzdžiui, už skolintus pinigus atostogauti vyktų tik 2 proc. mūsų šalies gyventojų. Latvijoje ir Estijoje šiam tikslui būtų linkę skolintis, atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. gyventojų“, − komentuoja T. Pulikas.
Kaip rodo banko duomenys, per tris šių metų ketvirčius bendra vartojamojo finansavimo paskolų suma ūgtelėjo 4 proc., lyginant su tuo pačių laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinis vartojimo paskolų grąžinimo laikotarpis nekinta ir išlieka 5,5 metų.
Pasak T. Puliko, galima išskirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, paskolos automobiliui įsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo būsto remontui ar nebrangaus būsto bei kito nekilnojamojo turto įsigijimui.
„Mūsų banko duomenys rodo, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi mažiausias sumas, vidutiniškai siekiančias 2,2 tūkst. eurų. Vidutinė paskola automobiliui siekia 6,2 tūkst., o namų remontui ar nekilnojamojo turto įsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra didžiausia ir siekia 10,5 tūkst. eurų“, − sako gyventojų finansavimo ekspertas T. Pulikas.
Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. balandį banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...