Lietuviai labiausiai Europoje skundžiasi dėl prastos kokybės prekių

Gatvėje apklausti praeiviai sakė, jog dažniausiai niekur nesikreipia dėl netinkamų prekių, mat arba gaili laiko, arba prekė nėra užtektinai brangi, kad vertėtų tai daryti.

„Yra buvę, bet beprasmiška kur nors kreiptis. Niekas nepadeda. Buvau nusipirkęs batus ir jų padas suplyšo. Tai išmečiau ir kitus nusipirkau“, – sakė gyventojas.

„Sunku paaiškinti. Žiūrint, kokia ta prekė. Jeigu ji nėra labai brangi, tai ką jau ten belakstysi. Apsipirkai, tai apsipirkai“, – kalbėjo moteris.

„Aš niekur nesikreipiau. Blogus paimu ir išmetu. Svarbiausia – kur ieškoti galų? Kur eiti ir kur ieškoti? Jokios informacijos nėra“, – pasakojo dar viena gyventoja.

Apie tai buvo kalbamasi su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadove Goda Aleksaite.

– Kaip švenčiama ši proga Lietuvoje?

– Tai yra Pasaulinė vartotojų teisių apsaugos diena, minima nuo 1983 metų. Tik šiais metais Seimas įtvirtino ją kaip atmintiną dieną Lietuvoje, tad galima sakyti, kad oficialiai švenčiame nuo šių metų. Tačiau iš tikrųjų švenčiame ne pirmą dešimtmetį.

Pas mus vyrauja žinojimas ir vartotojų pasitenkinimas savo teisėmis.

– Tarpvalstybiniu lygiu yra 126 tūkst. įvairių prašymų, paklausimų dėl netinkamai suteiktos paslaugos, netinkamos prekės. Kalbame vien apie praėjusius metus. Kiek prašymų yra Lietuvoje?

– Statistikos metodai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo valstybės, metodikos. 2022 metais mes gavome per 47 tūkst. skundų. Tarp ES valstybių mes pirmaujame – skundžiamės daugiausiai. Tad mes žinome, dėl ko kreiptis. Esame demokratinė valstybė, pirmieji išstojome iš Sovietų Sąjungos. Pas mus vyrauja žinojimas ir vartotojų pasitenkinimas savo teisėmis. 2022 metais 47 proc. gyventojų žinojo, kur kreiptis ir kaip apginti teises. Tai yra geras skaičius, geras rodiklis.

– Kas lemia, kad žmonės į jus kreiptųsi? Ar tai turėtų būti didelė pinigų suma?

– Visų pirma, aš skatinu, kad reikia kreiptis į pardavėją, paslaugos teikėją. Tikrai verslas įsiklauso, girdi. O jau tuomet kreiptis pas mus, kai nepavyksta susitarti su pardavėju. Be abejo, yra tam tikri apribojimai. Mes nagrinėjame skundą, jeigu tai yra daugiau nei 20 eurų vertė. Bet jeigu reikšmingai pažeidžiamos vartotojų teisės, mes galime ir dėl menkesnės sumos ginti – arba jeigu tai yra daug atvejų. Manau, kad yra labai daug galimybių skųstis ir pasiekti mus. Yra net informacinės technologijos. Galbūt ne visiems suprantamos ir prieinamos, bet turime ir savo padalinius regionuose, tad būna prieinama ir žmogui, kuris ne visada draugauja su kompiuteriu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prieš 40 metų neturėjome nei kompiuterių, nei telefonų, nei interneto. Dabar atsirado socialiniai tinklai, internetinė prekyba. Atsirado ne tik galimybės, bet ir iššūkiai?

– Taip, ypač socialinės medijos yra ne tokios perprantamos ir ne tokios žinomos. Ten yra daugiau klaidinančios reklamos bei nesąžiningos komercinės veiklos. Tačiau mūsų tarnyba yra parengusi ne vienas gaires ir rekomendacijas, ypač nuomonės formuotojams, kaip reikėtų žymėti reklamas, kaip tinkamai bendrauti su vartotoju.

– Ar nuomonių formuotojai laikosi tų rekomendacijų?

– Galiu pasakyti, kad nė vieno nesame nubaudę, tad galima sakyti, kad didžioji dalis laikosi.