- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui rengti technologiškai neutralius galių aukcionus. Pirmasis aukcionas turėtų vykti 2020 metų rugsėjį, o jo laimėtojai turėtų paaiškėti metų pabaigoje.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys pažymėjo, kad įgyvendinant Lietuvos energetikos sistemos desinchronizavimo nuo BRELL žiedo ir sinchronizavimo su žemynine Europa projektą būtina ne tik plėsti tinklus, bet ir pasirūpinti pakankama vietine gamyba.
„Kalbant apie vietinę generaciją ir vietinius pajėgumus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba jau įgyvendina atsinaujinančių energijos išteklių aukcionus ir greitai turėsime rezultatus, bet šalia to labai svarbu įgyvendinti ir vadinamąjį ilgalaikį pajėgumų mechanizmą. Tokią priemonę jau įgyvendina Didžioji Britanija, Lenkija, Italija“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo E. Purlys.
Energetikos ministerija nurodo, kad Lietuvoje dabar nėra pakankamai paskatų vystytis lanksčiai ir konkurencingai elektros pajėgumų rinkai. Tai lemia jų trūkumą ir skatina ieškoti sprendimų.
Siūlomais Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama garantuoti vadinamąją tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (angl. Lost of Load Expectation, LOLE) ne didesnę kaip 8 val. per metus. Šiuo metu teisės aktai nenustato jos vertės.
Nesiimant veiksmų, tikėtina, kad apkrovos praradimo tikimybė po 2025, kai bus užbaigtas sinchronizavimo projektas, pastebimai išaugtų.
Pajėgumų mechanizmas bus technologiškai neutralus, tai yra, jį įgyvendinant galės dalyvauti ne tik elektros gamybos, bet ir kaupimo bei reguliavimo apkrova sprendimai. Taip pat bus galimybė dalyvauti ir kitų šalių, su kuriomis Lietuva turi linijas (Švedija, Latvija ir Lenkija), pajėgumams.
Ministerija sako, kad maksimalus metinis mokėjimas pajėgumų vykdytojams siektų 95-129 mln. eurų.
E. Purlys spalį BNS akcentavo, jog tai yra didžiausia įvertinta suma, kiek vartotojams galėtų kainuoti sistemos adekvatumo priemonės išlaikymas, bet, kaip rodo kitų šalių praktika, galutinė kaina gali būti ir dešimtis kartų mažesnė už viršutinę kainos ribą.
Pajėgumų mechanizmas dar turės būti suderintas su Europos Komisija.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai pernai įvertino Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą dviem – 2019-2024 metų ir 2025-2030 metų – laikotarpiais. Studijos rezultatai parodė, jog reikia užtikrinti, kad be dabar veikiančių pajėgumų iki 2025 metų Lietuvoje atsirastų ir nauji.
Pajėgumų mechanizmo koncepcija Lietuvoje buvo rengiama pagal tarptautinės konsultacijų bendrovės „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“) parengtos ilgalaikio galių mechanizmo koncepcijos rekomendacijas.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinėje IPS/UPS sistemoje ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa planuojama iki 2025 metų.
„Litgrid“ duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvos elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 3684 megavatai (MW). Didžiausius gamybos pajėgumus turi Lietuvos elektrinė – 1055 MW, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) – 900 MW, Kauno hidroelektrinė – 100,8 MW.
Lietuvoje taip pat instaliuota daugiau nei 500 MW vėjo elektrinių, kitais metais turėtų būti įjungtos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.
Lietuvos vietinė gamyba šiuo metu užtikrina 25 proc. viso šalies poreikio (67 GWh iš 264 GWh). 75 proc. šalyje suvartotos elektros importuojam.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...