- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje tvyrant įtemptai politinei situacijai tiriant bankų veiksmus 2009 m. krizės metu, taip pat regione nuvilnijus keletui su Skandinavijos bankais susijusių skandalų, Lietuvai teks atsakomybė priimti Europos centrinio banko (ECB) valdančiąją tarybą.
Tarybos išvažiuojamasis posėdis Vilniuje vyks birželio 5-6 d., į jį susirinks ECB ir visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai. Posėdyje bus aptarti ir minėti su politiniais procesais susiję klausimai.
Kaip pranešė Lietuvos bankas, tai pirmas kartas, kai euro zonos pinigų politikos sprendimai bus priimami Lietuvoje.
„Pinigų politika – kertinė centrinių bankų veikla. Priklausydami euro zonai, kartu su kitų šalių centrinių bankų vadovais reguliariai susitinkame įvertinti euro zonos ekonomikos ir pinigų politikos raidą ir apsispręsti dėl tolesnių veiksmų, jeigu toks poreikis iškyla. Birželį diskusijos vyks ir sprendimai bus priimami Lietuvoje. Tai bus svarbus posėdis, nes aptarsime naujausius objektyvius duomenis, kurie suteiks daugiau įžvalgų apie ekonomikos situaciją iki šių metų pabaigos ir vidutiniu laikotarpiu“, - pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir ECB valdančiosios tarybos nary Vitas Vasiliauskas.
Įprastai ECB valdančioji taryba posėdžiauja du kartus per mėnesį Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Ji vertina ekonomikos ir pinigų raidą ir kas šešias savaites priima sprendimus dėl pinigų politikos, nustato pagrindines ECB palūkanų normas. Kartą per metus organizuojamas išvažiuojamasis posėdis vienoje iš euro zonos valstybių.
Posėdyje Lietuvoje turėtų dalyvauti ECB pirmininkas Mario'us Draghis ir dar penki ECB vykdomosios valdybos nariai bei visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai, dalies jų pavaduotojai.
Po posėdžio, birželio 6 d., priimti pinigų politikos sprendimai bus išsamiai paaiškinti spaudos konferencijoje, kuri įprastai pritraukia centrinių bankų veiklą ir ekonomikos naujienas stebinčios viso pasaulio žiniasklaidos atstovų dėmesį.
ECB valdančiosios tarybos posėdžiui pirmininkauja ir vėliau spaudos konferencijoje priimtus sprendimus žurnalistams paaiškina ECB pirmininkas. Tai bus antrasis M. Draghio oficialus vizitas Lietuvoje - jis čia jau lankėsi 2014 m. rugsėjį, šaliai ruošiantis euro įvedimui.
Lietuvos bankas pažymėjo, kad ruoštis šiam aukšto lygio renginiui pradėjo dar praėjusią vasarą, šiuo metu vyksta intensyviausias pasirengimo etapas.
Kaip ELTA jau rašė, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas Eltai yra sakęs, kad Europos centrinio banko (ECB) koridoriuose yra sulaukęs klausimų dėl Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliekamo 2009 m. krizės tyrimo.
„Be abejo, klausimų sulaukiau, nes situacija visose euro zonos valstybėse yra stebima, ir banko nepriklausomumo klausimas, bandymai paveikti banko nepriklausomumą, bandymai įtraukti banką į politinius procesus yra po didinamuoju stiklu“, - Eltai teigė V. Vasiliauskas.
Šie klausimai, pasak jo, greičiausiai bus plačiau aptarti birželio mėnesį.
„Kaip aš suprantu, dabar yra tokia stebėjimo stadija. Mes turėsime betarpiškai tai aptarti birželio mėnesį, kada bus išvažiuojamasis valdančiosios tarybos posėdis Vilniuje“, - Eltai sakė V. Vasiliauskas.
BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas yra sakęs, kad Lietuvos bankas netinkamai bendradarbiavo su tyrimą atliekančia laikinąja komisija, be to, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas menkinamai atsiliepė apie atliekamą tyrimą centrinio banko darbuotojams, vadindamas jį S. Jakeliūno aukščiau išvardintais epitetais.
Be to, S. Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Taip pat, jo teigimu, LB nuslėpė, kad buvo atlikęs analizę ir parengęs pažymą dėl minėto laikotarpio VILIBOR.
Tuo metu Lietuvos bankas teigė, kad ši pažyma tebuvo vidaus diskusijoms skirtas darbinis dokumentas, o jame atspindima nuomonė nebūtinai yra oficiali Lietuvos banko nuomonė.
Lietuvos bakas yra paraginęs S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai. S. Jakeliūnas tokius Lietuvos banko veiksmus sakė vertinantis kaip kišimąsi į Seimo darbą.
Seimo nariai yra pritarę, kad tyrimo dėl krizės priežasčių išvadų pateikimas turėtų būti nukeltas iki spalio 31 dienos.
Vyriausybė yra kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl laikinosios komisijos surinktos informacijos apie 2008-2009 metų krizę.
Tuo metu BFK nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl S. Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir galimai neteisėto bandymo paveikti LB priimamus sprendimus.
S. Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl LB veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...