- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) siūlant leisti veikti karinės pramonės įmonėms, verslo atstovai šį žingsnį vertina palankiai – teigiama, kad dėl tokio draudimo iki šiol jau teko atmesti ne vieną investuotojų pasiūlymą, įskaitant neįvardijamą didelę Vokietijos gynybos pramonės įmonę.
LEZ atstovai sako, kad tiek praeityje, tiek dabar investuotojai domisi galimybe kurtis šios zonose ir gaminti gynybos pramonės produkciją. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad dalį šalies gynybai skirtos produkcijos Lietuva galėtų gaminti pati, o draudimo panaikinimas pritrauktų užsienio gamintojų.
Kėdainių LEZ valdymo bendrovės bendraturtis Giedrius Valuckas sako, jog tokių užklausų dėl dabartinio reglamentavimo iki šiol net negalėjo svarstyti.
„Mes esame iš anksčiau gavę užklausų dėl gynybos pramonės projektų, neturėdavome šansų jų net svarstyti, nes buvo draudžiama veikla. Aš manau, kad tai teisingas žingsnis, nes dabartinėmis aplinkybėmis apsiriboti ir neleisti LEZ-uose vystyti tokių projektų, būtų neprotinga“, – BNS teigė G. Valuckas.
Seime jau įregistruotas Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima iš draudžiamų ir ribojamų veiklų LEZ-uose pašalinti veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
Jeigu pataisoms būtų pritarta, jos įsigaliotų nuo 2024 metų.
Tai, kad gynybos pramonės įmonės domėjosi investicijomis Kauno LEZ, patvirtino ir jos vadovas Vytautas Petružis, anot jo, šiuo metu susidomėjimas yra išaugęs.
„Kauno LEZ valdymo bendrovė istoriškai yra gavusi keletą užsienio investuotojų užklausų, veikiančių karinės pramonės sektoriuje, o pastaruoju laiku minėtos pramonės užklausos dėl didelių žemės sklypų su parengta infrastruktūra suintensyvėjo“, – BNS sakė V. Petružis.
Gynybos pramonei leidus ten veikti, galime vilioti užsienio aukštąsias technologijas į Lietuvą.
Jo manymu, įstatymo pataisos yra teikiamos laiku, nes atliepia karinės pramonės skatinimo poreikį.
Įstatymo pataisas inicijavusios Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS sakė, kad šis draudimas galioja nuo pat įstatymo įsiteisėjimo 1996 metais ir turėjo būti panaikintas jau seniai, o tai veiktų kaip papildomas užsienio investicijų pritraukimas.
„Šios permainos turėjo būti jau seniai, nuo pat pradžių. LEZ paskirtis yra pritraukti investicijas, o senesniais laikais gynyba buvo demonizuojama, siejama su pavojais. Gynybos pramonei leidus ten veikti, galime vilioti užsienio aukštąsias technologijas į Lietuvą. (...) Mokestinė lengvata yra labai didelė paskata Lietuvoje investuojančioms užsienio įmonėms“, – BNS sakė V. Sakalauskas.
Anot jo, dėl draudimo praeityje idėjos investuoti Lietuvoje atsisakė didelė Vokietijos gynybos pramonės įmonė.
„Teko mums bendrauti su viena iš stambiausių Vokietijos gynybos pramonės įmonių, buvo šneka apie jų pritraukimą į Lietuvą, tikrai buvo susidomėję, bet kadangi nebuvo kuo privilioti, tai viliojimas ir pasibaigė. Dabar, jeigu turėsime šiuos įrankius, LEZ-us, bus gerai“, – sakė asociacijos direktorius.
Įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas ir jos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ji praėjusią savaitę LRT televizijai sakė, kad šalies gynybai skirtą produkciją iš partnerių užsienyje įsigyjanti Lietuva galėtų dalį jų gaminti pati, o įstatymo pataisos taip pat galėtų pritraukti gamintojus iš kitų valstybių.
„Lietuva turi auginti savo gynybos pramonę ir turint gana stiprią jau inžinerijos pramonę, optikos technologijas – Lietuva šiaip garsėja jomis ir tam tikrus produktus eksportuoja į visą pasaulį – turint šias kompetencijas natūralu, kad norisi auginti daugiau savo įmonių arba pritraukti investuotojus kurie čia gamintų, kad mes ne tik pirktume, bet ir čia patys gamintume“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje galėtų būti gaminami ginkluotės komponentai arba galutiniai ginklai.
„Ta ginkluotė šiandien yra labai įvairi – ne tik tankas, kaip mes įsivaizduojame. Tai gali būti kita, labai išmani technologija, tai mes jau specializuojamės daugybę dešimtmečių lazerių technologijoje, optikos technologijose, ir puslaidininkius pradedame vystyti. Visa tai yra naudojama gynybos pramonėje, čia galima kurti tiek komponentus, tiek ir galutinius ginklus. Ar tankus? Pažiūrėsim, kodėl gi ne?“, – sakė A. Armonaitė.
V. Sakalauskas sako, kad tanką gaminti Lietuvoje būtų sudėtinga, bet surinkti – galima, nes kaimyninėje Latvijoje jau surenkami Suomijos gamintojo „Patria“ šarvuočiai.
„Gaminti nuo nulio, be abejo, būtų labai sudėtinga: teoriškai galima, praktiškai ne, bet galėtume surinkinėti. Latvijoje surinkinėjami „Patria“, lygiai taip pat mes galėtume surinkinėti tankus pas save, Lietuvos LEZ“, – BNS sakė asociacijos direktorius.
Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė BNS sakė, kad Lietuvoje plėtojant karinę pramonę būtų skatinama šalies ekonomika, nes kariuomenė prioritetą teikia vietos tiekėjams.
„Visą laiką kariuomenė stengiasi pirkti iš Lietuvoje gaminančių ir veikiančių įmonių pirmoje vietoje, jeigu tik yra produktas, kuris tinkamas mūsų reikmėms. LEZ atsidarymas karinei ir gynybai pramonei yra didelis pozityvas, nes pritrauktų daugiau potencialių gamintojų, inovatyvių sprendimų mūsų kariuomenei“, – sakė G. M. Tučkutė.
Ji pabrėžė, kad LEZ pagrindų įstatymo pakeitimas tik suteiks galimybę šiose teritorijose steigtis karinės pramonės įmonėms, o dėl ekonominių lengvatų lengvatų joms dar reikės kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti joms pritarimo.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius V. Sakalauskas irgi teigia, kad LEZ veiklą reguliuojančio įstatymo pataisos problemos neišspręs, nes reikia keisti teisinį karinių prekių gamybos reguliavimą, pradedant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tobulinimu.
„Jis sukurtas medžioklinių ir savigynos ginklų kontrolei, vėliau pritaikytas ginklų remontui, paskui – gamybai, tai jis ir gavosi toks „Frankenšteinas“, gamybai jis visiškai netinkamas, vien dėl sąlygos apskaitą fiksuoti popieriuje“, – BNS teigė V. Sakalauskas.
Pasak jo, norint tapti patrauklesniais investuotojams Lietuvoje taip pat reikėtų gynybos pramonę įvardinti šalies prioritetu, strateginiu tikslu, valstybės institucijoms patikimiau vertinti verslą bei pasidalinti atsakomybe, dalį jos nuo iš valstybės perkeliant pačioms įmonėms.
A. Armonaitė sako, kad draudimo LEZ veikti karinės pramonės įmonėms panaikinimas yra tik viena iš priemonių siekiant pritraukti užsienio investuotojus arba sudaryti geresnes sąlygas veikti Lietuvos įmonėms.
„Viena iš iniciatyvų yra LEZ leisti kurtis gynybos įmonėms, kad jos galėtų naudotis įvairiomis naudomis lengviau vystyti savo projektus. Tačiau, aišku, turime ir kitų priemonių Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kad padėtume įmonėms augti“, – LRT sakė A. Armonaitė.
Lietuvoje veikia apie 40 įmonių, dirbančių gynybos srityje, jos daugiausiai gamina įvairius komponentus, skirtus eksportui.
Šiuo metu LEZ veikia Klaipėdoje, Akmenėje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Marijampolėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...