Sąrašas – labai ilgas

Nuo 2021-ųjų bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Į šį sąrašą pateko ir okso-degraduojančio plastiko gaminiai.

Šiam teisės aktui kovo mėnesį pritarė 560 europarlamentarų, nepritarė vos 35, o susilaikė irgi tik 28. Jis tada preliminariai buvo suderintas su ES Taryba. Pastaroji instituciją oficialų patvirtinimą paskelbė tik gegužės 21-ąją.

Bus uždrausti visi vienkartiniai plastikiniai daiktai, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

ES valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.

Be to, ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, kad netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko.

Cigarečių filtrų gamintojai bus įpareigoti apmokėti išlaidas nuorūkų surinkimo sistemoms diegti. Cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES. Analogiška atsakomybė bus taikoma plastikinių žvejybos reikmenų gamintojams.

Anot pranešėjos iš Belgijos Frederique Ries, ši direktyva įpareigos iš esmės sumažinti vienkartinių plastikų naudojimą ES.

"Tai leis iki 2030-ųjų sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. eurų. Europa nuo šiol turės teisinį modelį, padėsiantį apsiginti nuo kenksmingų šiukšlių. Būtina skatinti jį taikyti ir pasauliniu lygiu, kad išgelbėtume mūsų planetą, visų pirma jūras ir vandenynus, nuo taršos", – teigė F.Ries.

Lietuvą palies nedaug

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvoje jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai.

"Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas įstatymų pataisų", – BNS tvirtino K.Mažeika.

Pasak jo, kliūčių tam Lietuvoje neturėtų kilti – pertvarkyti veiklą turės tik viena didelė įmonė – vienintelė Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš putų polistireno gamintoja "Pack Klaipėda".

"Nėra taip, kad kažkas prieštarautų. Yra tik viena įmonė, gaminanti plastiko gaminius, kuriai galbūt tam tikra grėsmė yra. Ji turės prisitaikyti prie rinkos. Iki 2021 m. turės laiko persiorientuoti", – svarstė ministras.

K.Mažeikos teigimu, Lietuvoje verslas atsakingai žiūri į plastiko gaminių mažinimą.

"Jau dabar tikrai matyti, kad verslas persiorientuoja, kai kuriuose prekybos tinkluose jau nėra plastikinių indų, naudojami popieriniai ir mediniai. Matome verslo atsakingumą", – kalbėjo ministras.

Ministras neprognozuoja, kada įstatymo pakeitimai pasieks Seimą. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė paaiškino, kad pataisų rengimą stabdo tai, jog dar laukiama kai kurių Europos Komisijos išaiškinimų.

Taromatų tinklas plėsis

Plastiko gaminių pirmieji ES suskubo atsisakyti prancūzai. 2016 m. gamintojams nurodyta iki 2020 m. užtikrinti, kad visi vienkartiniai indai Prancūzijoje būtų pagaminti iš biologiškai irių medžiagų ir galėtų būti kompostuojami.

Lietuva taip pat jau anksčiau yra priėmusi kai kurias nuostatas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo, pavyzdžiui, kaip ir daugelyje ES šalių uždrausta nemokamai dalyti plastikinius maišelius.

Taip pat mūsų valstybėje jau trejus metus veikia plastiko ir kitos taros surinkimo – taromatų sistema. Skaičiuojama, kad gyventojai atgal suneša apie 90 proc. į rinką išleidžiamų pakuočių. 2016-aisiais, kai ši sistema buvo įdiegta Lietuvoje, ji veikė mažiau nei pusėje ES valstybių – Islandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Estijoje ir Kroatijoje.

Ji dabar startavo Slovakijoje, o Čekija, nors ir rengėsi šiemet ją įgyvendinti, dar nepavyko.

Šiuo metu Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti rinkti ir stipriojo alkoholio butelius. Šiuo metu atliekama studija, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Taip pat diskutuojama, kaip priversti vartotojus jau dabar superkamą tarą grąžinti kartu su plastmasiniais dangteliais, kad jie nebūtų fiziškai atskiriami. Iki šiol nemaža dalis jų atsiduria tarp šiukšlių.

Anksčiau būta pasiūlymų, kad užstatas būtų taikomas ir plastikinei ir plastiku dengtai pieno tarai, tačiau jie atmesti dėl griežtų higienos reikalavimų.

Visuomenės iniciatyvos

Liepos pabaigoje vyksiančiame Žagarės vyšnių festivalyje bus siūloma atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių. Organizatoriai jau iš anksto primena, kad viena didžiausių šių dienų aplinkosaugos problemų yra atliekos, jų kiekiai ir daroma žala.

"Skubame pranešti, kad šiais metais penkioliktasis Žagarės vyšnių festivalis bus organizuojamas keičiant vienkartinius plastiko indus kitomis alternatyvomis: popieriniais, ekologiškais, kompostuojamais ir suyrančiais arba daugkartinio naudojimo vienkartiniais indais. Visus, planuojančius vykti į šį didžiausią Šiaurės Lietuvos festivalį, Žagarės regioninio parko direkcija kviečia atsivežti ir savo įprastus daugkartinius indus.

"Juk nesvarbu, kad kiekvieną festivalio dieną po vidurnakčio baigiantis renginiams ant žemės nugulęs plastikas būna surenkamas, tačiau tūkstančiai šių atliekų galbūt nugula sąvartynuose", – sako išskirtinio mūsų šalyje Žagarės festivalio rengėjai.

Jų pavyzdžiu kitąmet ketina sekti ir Kaziuko bei Kazio mugių organizatoriai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Moksliniai tyrimai

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, sunku paneigti plastiko privalumus, tačiau yra ir kita, ne tokia pozityvi jo pusė. Nuolat akcentuojama didelė planetos tarša ir ilgas plastiko irimo laikas yra ne vienintelės blogybės. Galimas neigiamas plastiko sudėtinių chemikalų poveikis, iš kurių ypač išskiriama viena iš plastiko gamyboje naudojamų sudedamųjų dalių bisfenolis A (BPA), yra itin pavojinga sveikatai ir verčia susimąstyti, kad plastiko pavojai yra arčiau mūsų, nei mes įsivaizduojame.

BPA labai plačiai naudojamas plastikų ir epoksidinių dervų gamyboje. Epoksidinės dervos naudojamos konservų dėžučių vidiniai pusei padengti. BPA jose padeda ilgau išlaikyti konservuotą maistą tinkamu naudojimui. BPA dažniausiai aptinkamas šiuose gaminiuose: plastikiniuose induose (tiek vienkartiniuose, tiek daugkartiniuose), plastikiniuose buteliuose, plastikinėse pakuotėse, maisto skardinėse, sporto ir medicininėje įrangoje, CD, DVD, elektronikos prietaisuose, plastikiniuose akinių lęšiuose, permatomo tvirto plastiko žaisluose, kasos čekiuose.

Pagrindinis BPA veikimas pasireiškia per žmogaus hormoninę sistemą, imituojant hormonų veiklą ir taip trikdant normalų jų funkcionavimą. Stiprų neigiamą poveikį, net ir esant mažoms koncentracijoms, BPA gali turėti dar negimusiam kūdikiui, mažiems vaikams bei paaugliams, kurių organizmas dar vystosi. Ši medžiaga siejama su tokiomis medicininėmis problemomis kaip nutukimas, širdies ligos, krūties, prostatos vėžys, diabetas, vaisingumo problemos, smegenų vystymosi sutrikimas.