- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugeliui šalių pandemijos akivaizdoje mažinant reitingus, tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" paskutinę liepos dieną patvirtino šių metų sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. Ar vertinimas nepasikeis, visiškai neaišku, nes šalies biudžeto skylėms užkimšti reikia vis daugiau skolintis.
Pranokome žinomas šalis
"Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarptautiniu mastu Lietuva yra laikoma labai patikima ir atsakinga valstybe, kurios priimamais sprendimais pasitikima. Tam, kad ir toliau išlaikytume tokias pat aukštas pozicijas, turime parengti saugų biudžetą ir kuo greičiau pakeisti skolos trajektoriją bei grąžinti ją į mažėjimo tendenciją", – "Fitch Ratings" paskelbus naujausius vertinimus komentavo finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak Finansų ministerijos atstovų, šiuo laikotarpiu išlaikyta stabili perspektyva atspindi ne tik šalies ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijai, bet ir pastaruosius keletą metų gerėjusius šalies išorės finansų, stabilaus bankų sektoriaus ir fiskalinės politikos rezultatus. Agentūros ekspertų sprendimą taip pat lėmė stipri institucinė sąranga ir patikima politinė sistema, palaikoma narystės ES.
Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarptautiniu mastu Lietuva yra laikoma labai patikima ir atsakinga valstybe, kurios priimamais sprendimais pasitikima.
Nuo kovo pradžios "Fitch Ratings" sumažino reitingus Didžiajai Britanijai, San Marinui, Italijai, Slovakijai. Taip pat Belgijos, Latvijos, Rumunijos, Prancūzijos, Šiaurės Makedonijos, Islandijos perspektyvas pakeitė iš stabilių į neigiamas.
"Fitch Ratings" Lietuvos kredito reitingus paskutinį kartą buvo pagerinusi 2020 m. sausį, kai ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas iš A- į A.
Kita tarptautinė kreditų reitingų agentūra "Standard & Poor’s" Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A+ (stabili perspektyva), "Moody‘s" – A3 (teigiama perspektyva), "DBRS Morningstar" – A (stabili perspektyva).
Skolinamasi palankiau
Liepos 21-ąją Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų, išleisdama 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Metinė palūkanų norma yra kaip niekad maža – lyginant su anksčiau išleistomis tokios pat trukmės emisijomis, jos daugiau nei triskart mažesnės.
"Džiugu, kad turime ne tik sėkmingai pasiektą susitarimą tarp ES šalių narių, leisiantį transformuoti šalies ekonomiką, bet ir tarptautinėse kapitalo rinkose pasinaudojome itin palankiomis sąlygomis euroobligacijų emisijai išleisti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva laikoma itin atsakingu ir patikimu partneriu", – sėkmingą obligacijų išplatinimą tą iškart pakomentavo V.Šapoka.
Finansų ministerijos teigimu, anksčiau Lietuva tokios pat trukmės emisijas buvo išleidusi 2017 ir 2019 m., tuomet jų metinės palūkanų normos siekė atitinkamai 2,1 proc. ir 1,625 proc. Už liepos 21 d. išleistą 1,75 mlrd. eurų nominalios vertės 30 metų euroobligacijų emisiją bus mokama tik 0,5 proc.
Šiomis lėšomis bus finansuojamas šių metų skolinimosi poreikis, įskaitant ir kitais metais planuojamą 1,35 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisijos išpirkimą.
Euroobligacijos išplatintos 0,637 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 96,27 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2020 m. liepos 28 d. ir išperkamos 2050 m. liepos 28 d.
Biudžete vis didesnė skylė
O štai šiemet sausio–birželio centrinės valdžios deficitas buvo 1 457,4 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį–birželį buvo 1 876,1 mln. eurų mažesnis nei 2019 m. per tą patį laikotarpį. Tokius išankstinius duomenis paskelbė Finansų ministerija.
2020 m. centrinės valdžios pajamos sausį–birželį buvo 6 613,6 mln. eurų, išlaidos – 7 898,3 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų.
Pasak Finansų ministerijos, mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio–birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos. Per sausį–birželį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 56,6 proc., dotacijos – 13,1 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,8 proc.
Centrinės valdžios pajamos 2020 m. birželio mėnesį buvo 1 298,5 mln. eurų, išlaidos – 1 534,2 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 49,9 mln. eurų. Šių metų birželio mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 285,6 mln. eurų ir, palyginti su praeitų metų birželio mėnesiu, balansas sumažėjo 529,4 mln. eurų. Birželio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (63,4 proc.) ir socialinės įmokos (31,5 proc.), o daugiausia išlaidų teko socialinėms išmokoms (50,1 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...