Lietuva skolinasi, bet laikoma patikima: ar vertinimas nepasikeis?

Daugeliui šalių pandemijos akivaizdoje mažinant reitingus, tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" paskutinę liepos dieną patvirtino šių metų sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. Ar vertinimas nepasikeis, visiškai neaišku, nes šalies biudžeto skylėms užkimšti reikia vis daugiau skolintis.

Pranokome žinomas šalis

"Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarptautiniu mastu Lietuva yra laikoma labai patikima ir atsakinga valstybe, kurios priimamais sprendimais pasitikima. Tam, kad ir toliau išlaikytume tokias pat aukštas pozicijas, turime parengti saugų biudžetą ir kuo greičiau pakeisti skolos trajektoriją bei grąžinti ją į mažėjimo tendenciją", – "Fitch Ratings" paskelbus naujausius vertinimus komentavo finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak Finansų ministerijos atstovų, šiuo laikotarpiu išlaikyta stabili perspektyva atspindi ne tik šalies ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijai, bet ir pastaruosius keletą metų gerėjusius šalies išorės finansų, stabilaus bankų sektoriaus ir fiskalinės politikos rezultatus. Agentūros ekspertų sprendimą taip pat lėmė stipri institucinė sąranga ir patikima politinė sistema, palaikoma narystės ES.

Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarptautiniu mastu Lietuva yra laikoma labai patikima ir atsakinga valstybe, kurios priimamais sprendimais pasitikima.

Nuo kovo pradžios "Fitch Ratings" sumažino reitingus Didžiajai Britanijai, San Marinui, Italijai, Slovakijai. Taip pat Belgijos, Latvijos, Rumunijos, Prancūzijos, Šiaurės Makedonijos, Islandijos perspektyvas pakeitė iš stabilių į neigiamas.

"Fitch Ratings" Lietuvos kredito reitingus paskutinį kartą buvo pagerinusi 2020 m. sausį, kai ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas iš A- į A.

Kita tarptautinė kreditų reitingų agentūra "Standard & Poor’s" Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A+ (stabili perspektyva), "Moody‘s" – A3 (teigiama perspektyva), "DBRS Morningstar" – A (stabili perspektyva).

Skolinamasi palankiau

Liepos 21-ąją Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,75 mlrd. eurų, išleisdama 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Metinė palūkanų norma yra kaip niekad maža – lyginant su anksčiau išleistomis tokios pat trukmės emisijomis, jos daugiau nei triskart mažesnės.

"Džiugu, kad turime ne tik sėkmingai pasiektą susitarimą tarp ES šalių narių, leisiantį transformuoti šalies ekonomiką, bet ir tarptautinėse kapitalo rinkose pasinaudojome itin palankiomis sąlygomis euroobligacijų emisijai išleisti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva laikoma itin atsakingu ir patikimu partneriu", – sėkmingą obligacijų išplatinimą tą iškart pakomentavo V.Šapoka.

Finansų ministerijos teigimu, anksčiau Lietuva tokios pat trukmės emisijas buvo išleidusi 2017 ir 2019 m., tuomet jų metinės palūkanų normos siekė atitinkamai 2,1 proc. ir 1,625 proc. Už liepos 21 d. išleistą 1,75 mlrd. eurų nominalios vertės 30 metų euroobligacijų emisiją bus mokama tik 0,5 proc.

Šiomis lėšomis bus finansuojamas šių metų skolinimosi poreikis, įskaitant ir kitais metais planuojamą 1,35 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisijos išpirkimą.

Euroobligacijos išplatintos 0,637 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 96,27 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2020 m. liepos 28 d. ir išperkamos 2050 m. liepos 28 d.

Biudžete vis didesnė skylė

O štai šiemet sausio–birželio centrinės valdžios deficitas buvo 1 457,4 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį–birželį buvo 1 876,1 mln. eurų mažesnis nei 2019 m. per tą patį laikotarpį. Tokius išankstinius duomenis paskelbė Finansų ministerija.

2020 m. centrinės valdžios pajamos sausį–birželį buvo 6 613,6 mln. eurų, išlaidos – 7 898,3 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų.

Pasak Finansų ministerijos, mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio–birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos. Per sausį–birželį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 56,6 proc., dotacijos – 13,1 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,8 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 m. birželio mėnesį buvo 1 298,5 mln. eurų, išlaidos – 1 534,2 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 49,9 mln. eurų. Šių metų birželio mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 285,6 mln. eurų ir, palyginti su praeitų metų birželio mėnesiu, balansas sumažėjo 529,4 mln. eurų. Birželio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (63,4 proc.) ir socialinės įmokos (31,5 proc.), o daugiausia išlaidų teko socialinėms išmokoms (50,1 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis...

Alis... portretas
visi skolinasi,- tai reikia ir mums skolintis, jei procentai arti nulio... paskatinsim PVM surinkimą,- padidės biudžetas... suaktyvės ekonomika... gyvensim geriau... gera politika

Jonas

Jonas portretas
O po keliu menesiu bus rasoma ...Lietuva konservatoriai praskolino,, bet valdo tarbauskis
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių