- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Europos Sąjungas (ES) išmokėtas Lietuvai lėšas šalis užima pirmą vietą tarp visų Bendrijos narių, tačiau dalis projektų, kuriems numatyta 306,5 mln. eurų paramos, priskiriami didelei rizikai.
Anot Finansų ministerijos, vidutinei rizikai priskirta 171,2 mln. eurų suma. Iš bendros beveik 500 mln. eurų sumos 196,5 mln. eurų yra Susisiekimo ministerijos projektai.
Tarp rizikingų projektų – e. sveikatos ir bendradarbiavimo infrastruktūros sistemos plėtra, darnaus judumo projektai Panevėžyje, Klaipėdos viešojo transporto parko atnaujinimas, Vilniaus geležinkelio mazgo, ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimas, Klaipėdos uosto molų rekonstrukcija.
Taip pat daug rizikingų projektų turi Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Joms siūloma įvertinti projektų vykdytojų galimybes užbaigti jos savo lėšomis. Atlikus vertinimą, iki antrojo ketvirčio pabaigos turi būti keičiamos šių projektų sutartys, o kituose rizikinguose projektuose turi būti priimti sprendimai dėl jų finansavimo galimybių ar projektų nutraukimo.
Tai nurodoma Finansų ministerijos parengtoje 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programos įgyvendinimo pirmojo ketvirčio ataskaitoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Finansų ministerija BNS teigė, kad didelės rizikos projektas, jeigu jo nebus spėta įgyvendinti iki šių metų pabaigos, turėtų būti įgyvendintas etapais arba baigtas vykdytojo lėšomis.
„Siekiama kiek įmanoma daugiau spėti projektų veiklų įgyvendinti ir išlaidų patirti iki išlaidų tinkamumo laikotarpio pabaigos – šių metų pabaiga, kad jos galėtų būti kompensuotos ES lėšomis“, – komentare BNS teigė ministerija.
Iki šių metų pabaigos projektams paskirstyta 7,3 mlrd. (104 proc.) eurų ES lėšų, o iš viso jau investuota 6,2 mlrd. eurų.
Didžiausią dalį ministerijoms skirtų ES lėšų investavusios yra Socialinės apsaugos ir darbo (98 proc.) ir Švietimo, mokslo ir sporto (93 proc.) ministerijos, mažiausiai – Energetikos, Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos (po 82 proc.).
Šiemet suplanuota investuoti 930 mln. eurų ES fondų lėšų. Pirmąjį ketvirtį investuota 150 mln. eurų arba 16 proc. planuotų metinių investicijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...