- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Lietuvą ritasi bankrotų banga. Per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Ekonomistai sako, kad bankrotų daugėja dėl to, kad įmonės per pandemiją turėjo valstybės apsaugą. Tačiau šiuo metu tokių paramos priemonių nėra, be to, didėja našta dėl išaugusių energijos kainų ir ateities nežinomybės. Specialistai net prognozuoja antrą infliacijos bangą.
Kokios gali būti daugėjančių bankrotų pasekmės, ar yra stebuklingas receptas, padedantis išvengti įmonėms liūdnos pabaigos, LNK žurnalistas teiravosi ekonomisto Aleksandro Izgorodino.
– Kas lėmė, kad net trečdaliu padaugėjo bankrotų? Juk energijos kaštai pamažu mažėja, infliacija irgi slopsta...
– Pasikeitė teisinė aplinka. Nepamirškime, kad per pandemiją turėjome didžiulį ekonominį skatinimą. Valstybė teikė paramą ir neleido įmonėms bankrutuoti dėl su COVID-19 susijusių pasekmių. Buvo priimti įstatymai, kurie leido įmonėms neskelbti bankroto ir tęsti veiklą. Na, o pasibaigus pandemijai, valstybė grįžo prie įprasto reguliavimo. Taigi įmonės turi teisę ir gali bankrutuoti, jeigu nesugeba išsilaikyti rinkoje. Iš esmės pasikeitė valstybės reguliavimo politika.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Viskas dėl to, kad nebeliko tos valstybės apsaugos?
– Čia yra labai teisingas valstybės požiūris, nes visi suprantame, kad tie sektoriai, kurie priklauso paslaugų segmentui, jie negalėjo generuoti tiek pramogų, kad išsilaikytų rinkoje ir nebankrutuotų. Tad normalu, kad per COVID-19 valstybė teisiškai ir techniškai įsikišo bei tuos sektorius apsaugojo nuo bankroto. Bet pandemija pasibaigė, visos ekonomikos skatinimo priemonės Europoje buvo nutrauktos ir grįžtama prie normalesnės politikos. Ir tie rinkos dalyviai, kurie turėjo teisę nebankrutuoti, bet, deja, nesugebėjo sutvarkyti savo finansų bei išsilaikyti rinkoje, jie pasitraukė iš ekonomikos praeitais metais.
– Apie kokius verslus kalbame. Tiesa, kad bankroto rykštė labiausiai gresia smulkiam ir vidutiniam verslui?
– Taip, kalbame ne apie sektorius, o labiau apie įmonių segmentus pagal jų dydį. Šiuo metu didžiausia problema yra smulkus ir vidutinis verslas. Tai yra tos įmonės, kurios labai pažeidžiamos dėl ekonomikos krizės ir dėl kylančių palūkanų. Prisiminkime, kad dabar Europos Centrinis Bankas (ECB) radikaliai kelia bazines palūkanas. Tad Lietuvos bankų statistika rodo, kad Lietuvos verslas skolinosi brangiausiai nuo 2015 metų pradžios. Tos kylančios palūkanos, lėtėjanti ekonomika, krentanti mažmeninė prekyba ir tas bendras neapibrėžtumas, pakilusios energetikos kainos lėmė daugelio bankrotą. Nemažai įmonių teko pasitraukti iš rinkos, nes nesugebėjo subalansuoti savo finansų.
Jeigu ir toliau daugės smulkaus ir vidutinio verslo bankrotų, anksčiau ar vėliau tai paveiks ir darbo rinką.
– Atliktos apklausos duomenimis, gyventojų nuotaikos pagerėjo 80 proc. Ar tai reiškia, kad mes bandome atsigauti, tikime, kad ekonomika pamažu stabilizuojasi. O kokiomis nuotaikomis gyvena įmonės, ar jos įžvelgia pozityvumo?
– Ir Statistikos departamento, ir Eurostato duomenys rodo, kad vartotojų nuotaikos pasiekė 10 mėnesių aukštumas. Panašu, kad tai susiję su nukritusiomis dujų kainomis. Neatėjus krizei, žmonės apsiramino, atsipalaidavo. Jie nemato to neapibrėžtumo dėl krizės ir dėl energetikos išteklių kainų, nes nei vienas veiksnys neišsipildė. Bet jei mes pasižiūrėtume į gruodžio mėnesio mažmeninę prekybą, situacija visai kita. Neįskaitant automobilių ir degalų, mažmeninė prekyba nukrito dešimtadaliu, nepaisant to, kad vartotojų nuotaikos pakilo į aukštumas. Ir tai yra susiję su didėjančiomis palūkanomis. Gyventojai taip pat šiuo metu skolinasi iš banko rekordiškai brangiai. Ir normalu, kad jie automatiškai mažina įvairių prekių ir paslaugų vartojimą, nes turi sukaupti vis daugiau pinigų paskolų įmokoms.
– Minėjote, kad dėl subsidijų tai yra teisingas valstybės požiūris. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu matysime vis daugiau bankrutuojančių smulkių bei vidutinių verslininkų?
– Manau, kad taip. ECB bazines palūkanas kels iki pat šių metų pabaigos. Tai šiuo metu bazinės palūkanos euro zonoje siekia 2 proc., o iki metų pabaigos, labai tikėtina, jos pakils iki 3 proc. Kadangi įmonės ir toliau skolinsis iš bankų vis brangiau ir brangia, automatiškai dalis smulkesnių bendrovių tiesiog nesugebės sugeneruoti tokią apyvartą, kad išsilaikytų rinkoje.
– Kokias pasekmes gali sukelti tokie masiniai bankrotai?
– Pirmiausiai kirs per darbo rinką. Smulkus ir vidutinis verslas generuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir absoliučiai dominuoja Lietuvos darbo rinkos struktūra. Jeigu ir toliau daugės smulkaus ir vidutinio verslo bankrotų, anksčiau ar vėliau tai paveiks ir darbo rinką.
– Ar valstybės kišimosi čia jau nereikia – veikia tiesiog rinkos dėsniai?
– Manau, valstybė gali tęsti antiinfliacines priemones verslui, nes, mano nuojauta sako, kad mes matysime dar vieną infliacijos bangelę, kuri į Lietuvą ateis šių metų pirmą ketvirtį. Todėl, kad atsigauna Kinijos ekonomika, gerėja rinkų nuotaikos dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų. Tai bus labai stiprus stimulas augti žaliavų kainoms. Manau, verslui dar tikrai prireiks tų antiinfliacinių priemonių. O kitas aspektas, sakyčiau, kad valstybė galėtų paspartinti europinių pinigų įsisavinimą. Tai labai svarbus momentas, kuris galėtų padėti įmonėms subalansuoti savo finansus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...