- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija pakoregavo vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygas, supaprastindama jas.
Uoste – atskiros taisyklės
Didžiausius gilinimo darbus artimiausiais metais planuojama atlikti Klaipėdos uosto laivybos kanale. Tačiau naujosios aplinkosaugos sąlygos nebus taikomos šiems darbams.
Uosto gilinimo sąlygas apibrėžtos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“. Jos priimtos dar 2002 metais. Apie jas uostininkai ne kartą diskutavo su aplinkosaugininkais, tačiau uosto gilinimo sąlygos išlieka vienos griežčiausių tarp Baltijos jūros šalių.
Nebeišlaikė privalomų gylių
Naujosios gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygas apima gilinimą vidaus vandenyse.
Priėmus šias sąlygas ruošiamasi gilinti kai kurias vidaus laivybos vietas. Sausringi praėję metai įrodė, kad nustatytą gylį sunku išlaikyti netgi svarbioje Lietuvos vidaus vandenų dalyje nuo Uostadvario iki Jurbarko ir toliau iki Kauno.
Pernai buvo ne kartą fiksuoti atvejai, kai vietoje privalomo užtikrinti 1,2 metrų vandens gylio Nemune kai kur buvo fiksuotas 1 metro gylis, o vietoje laivybos kelio 30 metrų pločio - 20 metrų plotis.
Skatins tausoti gruntą
Naujosios gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygos numato, kad kasant gruntą ir įrengiant naujus vidaus vandenų kelius, uostus, prieplaukas turi būti numatytas ir grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui.
Iki šiol su gilinimo metu iškastu gruntu Lietuvoje buvo ir yra elgiamasi neūkiškai.
Geriausias pavyzdys yra Klaipėdos uostas. Gilinant ar valant jį iškasami didžiuliai kiekiai grunto, bet tik nedidelė dalis jo panaudojama - švarus smėlis pilamas į paplūdimius. Didžiausia dalis grunto iš uosto išgabenama į jūros sąvartyną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...