- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva penktadienį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės (AE).
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad bendrame laiške Komisijos atstovams užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga (ES) aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais.
Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas.
Laiškas adresuotas EK viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) bei energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams.
„Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – ministerijos pranešime sakė L. Linkevičius.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį BNS teigė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog Baltarusija negali pradėti Astravo AE eksploatacijos, kol nebus įgyvendintos Europos Komisijos pateiktos streso testų rekomendacijos.
„Turėjau susitikimą su Europos Komisijos viceprezidentu M. Šefčovičiumi ir susitikimo metu kalbant apie Astravo problemą, įteikiau oficialų Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (...) prašydamas, kad ji įsitrauktų maksimaliai į šį procesą ir užtikrintų, kad Baltarusija nedelsdama pateiktų streso testų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą“, – BNS iš Briuselio sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, buvo planuota, kad tokį veiksmų planą Baltarusija pateiks iki 2018 metų pabaigos. Ministro teigimu, patys streso testai tampa beprasmiai, jeigu nebus atsižvelgta į rekomendacijas.
„Dėl to šiuo oficialiu laišku mes ir kreipėmės, reikalaudami Europos Komisijos, kad tai būtų padaryta kaip įmanoma greičiau. Tai aiškus Lietuvos signalas, kad šis streso testų pratimas, šitas veiksmas bus beprasmis ir jis bus tik imitacinis, jeigu pačios rekomendacijos nebus įgyvendintos“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Matome, kad Baltarusija, matyt, sąmoningai ignoruoja, vilkina laike ir nepateikia šio įgyvendinimo priemonių plano“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Paklaustas, kaip vertina Minsko siūlymą Lietuvai turėti bendrą monitoringo sistemą, ministras teigė, kad tai yra svarbus klausimas, tačiau tik dalis Astravo branduolinės jėgainės stebėsenos ir kontrolės proceso.
„Šis mūsų kreipimasis dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo yra tik viena medalio pusė, kita pusė yra būtent monitoringo sistema (...) Bet kokiu atveju, pradėjus veikti Astravo AE, mes tokią monitoringo sistemą turėsime susikurti patys. Tai yra klausimas, kaip bus dalinamasi kaštais ir visi kiti dalykai. Tai yra pakankamai logiškas dalykas, bet pirmasis žingsnis iki Astravo AE paleidimo – streso testų rekomendacijų įgyvendinimas“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Apie monitoringo sistemą Minskas prakalbo balandį, kartu neigiamai atsakydamas į Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujomis kūrenamą elektrinę.
2018 metų liepą Europos Komisijai oficialiai paskelbus Astravo AE streso testų peržiūros ataskaitą, Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teigė, kad ji atskleidė nemažai projekto trūkumų. Testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“.
Espo konvencijos šalys vasarį nusprendė, kad Baltarusija pažeidė tarptautinę konvenciją dėl poveikio aplinkai, netinkamai pasirinkdama statybų aikštelę Astravo jėgainei.
Minskas nuolat atideda pirmojo AE reaktoriaus įjungimo datą – dabar ji numatyta šių metų rudenį.
Seimas 2017 metų birželį įstatymu įtvirtino, jog Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Lietuva žada blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti projektą. Tačiau kitos Europos šalys nesutiko su Lietuvos pasiūlymu imtis platesnio boikoto.
Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos jėgainės kritikė ir pernai pripažino Astravo AE nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija tokią kritiką atmeta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...