- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ketina dalyvauti teisminiame ginče dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ per Baltijos jūrą. Bylą nagrinėja Europos Sąjungos Bendrasis Teismas.
Nutiesto „Nord Stream“ bei tiesiamo „Nord Stream 2“ projektą valdančios bendrovės teismo prašo panaikinti, jų teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatytas „diskriminacines priemones“.
Lietuva ketina palaikyti Europos Parlamento (EP) bei Tarybos pusę ir sieks, kad ieškiniai būtų atmesti.
Dėl dalyvavimo bylose Vyriausybė spręs pasitarime kitą trečiadienį.
Rusijos „Gazorom“ kontroliuojamos bendrovės „Nord Stream AG“ ir „Nord Stream 2 AG“ ES teisme siekia panaikinti šiemet balandį EP ir Tarybos patvirtintus direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių pakeitimus.
Direktyvos pataisos numato, kad magistralinių dujotiekių negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, kiti tiekėjai taip pat turi turėti galimybę naudotis tokiu dujotiekiu, dujų transportavimo tarifai turi būti konkurencingi, o juos nustatytų ES rinkos reguliuotojas, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.
Lietuva pabrėžia turinti tiesioginį interesą, kad direktyvos pakeitimai nebūtų panaikinti ir „Nord Stream“ dujotiekiams būtų taikomos vienodos veiklos ir konkurencinės sąlygos, taip pat skaidrumo reikalavimai.
Teisingumo ministerija teigia, kad „Nord Stream“ dujotiekiai leidžia „Gazprom“ turėti alternatyvius dujų tiekimo kelius ir manipuliuoti jų pristatymu ES, nukreipiant srautus iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių į Vakarų valstybes.
„Tai gali turėti neigiamos įtakos dujų pristatymo kainai, taip pat valstybių narių, įskaitant Lietuvą, gamtinių dujų rinkos saugumo užtikrinimui“, – rašoma Lietuvos pozicijoje.
Todėl Lietuva suinteresuota, kad „Nord Stream“ būtų taikoma ES teisė, o išimtys būtų taikomos tik po konsultacijų su narėmis ir pritarus Europos Komisijai
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos, bet nėra bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkės.
Pirmasis dujotiekis „Nord Stream“ pradėtas naudoti 2011-ųjų pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...