- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Poreikis pigiam ir lengvai prieinamam alkoholiui Lietuvoje nemažėja. Padidinti akcizai ir alkoholio prekybos apribojimai žmones paskatino ieškoti alternatyvų, o nelegalaus alkoholio gamintojus – plėsti savo verslą, teigia VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
2018 m. L. Medina ir F. Schneider atlikto tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 23,8 proc. Europoje tokiu pat lygiu pasižymi Kipras, o daugiau šešėlinės ekonomikos turi Estija (24,6 proc.), Rumunija (26,3 proc.), Kroatija (26,5 proc.), Turkija (27,2 proc.) ir Bulgarija (29,6 proc.).
Kur daugiausia pranešimų apie nelegalius taškus?
Gegužės mėnesį buvo pranešta apie 94 veikiančius taškus. Vien šį mėnesį pateiktų pranešimų skaičius jau viršijo I šių metų ketvirčio pranešimų apie nelegalaus alkoholio taškus skaičių (70 taškų).
„Nuo kovo mėnesio padidinus akcizus legalūs stiprieji gėrimai brango, atitinkamai paskatos gaminti ir įsigyti alkoholį nelegaliai didėjo. Tą rodo ir gyventojų suteikta informacija. Daugiausiai pranešimų gauta Vilniaus apskrityje, čia užfiksuota 20 pranešimų, ir Marijampolėje, kur buvo įregistruota 13 pranešimų. Geriausia situacija šiuo metu yra Utenoje ir Tauragėje, kur užfiksuota iki 3 šešėlinės prekybos atvejų“, – sako K. Kupšys.
Kritinė padėtis – pasienyje
VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys teigia, kad vienam gyventojui daugiausiai taškų tenka pasienio zonose esančiuose miestuose.
„Akivaizdu, kad pagal vienam gyventojui tenkančius taškus pirmauja Šakių, Prienų, Šalčininkų savivaldybės. Tiesa – Šalčininkuose daug ir uždarytų taškų, taigi šiame rajone aktyviai veikia policija“, – teigia K. Kupšys.
10 tūkst. Šakių rajono gyventojų turi galimybę įsigyti alkoholio 29 nelegaliuose taškuose. Toks pats skaičius Šalčininkų rajono gyventojų nelegalaus alkoholio gali įsigyti 22 nelegaliuose taškuose, o Prienų rajone – 19 taškų.
Galimybių įsigyti nelegalaus alkoholio daugėja
Pastebima, kad nuo 2013 m. Lietuvoje veikiančių nelegalių taškų skaičius sparčiai auga. Pirmaisiais veiklos metais VšĮ „Lietuva be šešėlio“ deklaravo 558 taškus, šiandien jų daugiau nei 2000.
Bendrais duomenimis, daugiausiai pažymėtų taškų yra aplink didmiesčius – Vilniaus ir Kauno apskrityse, taip pat dideliu nelegalių taškų skaičiumi pasižymi Marijampolė.
„Situaciją keičia gyventojai, pranešantys apie matomą nusikalstamą veiklą. Nuo 2013 m. iš viso uždarytas 721 nelegalios prekybos taškas visoje Lietuvoje. Akivaizdu ir tai, jog žmonės jaučia mažiau tolerancijos nelegaliai prekybai, todėl atsiranda vis daugiau pažyminčiųjų nelegalios prekybos taškus mūsų žemėlapyje“, – teigia VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...