- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai 2004–2012 metais pirktas rusiškas gamtines dujas. Švedijos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį atmetė Lietuvos prašymą peržiūrėti jai nepalankų šios šalies Apeliacinio teismo sprendimą – pastarasis nepakeitė 2016 metų Sokholmo arbitražo sprendimo.
„Švedijos Aukščiausiasis Teismas gruodžio pabaigoje priėmė sprendimą neperžiūrėti Švedijos apeliacinio teismo pernai liepos mėnesį priimto sprendimo, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom“. Teismas nepateikė savo sprendimo motyvų“, – BNS nurodė Energetikos ministerijos.
Ginčo nagrinėjamas Stokholmo arbitraže ir Švedijos teismuose Lietuvai iš viso kainavo beveik 10,5 mln. eurų. 2012–2016 metais Stokholmo arbitraže trukusio proceso metu advokatams išleista apie 9,5 mln. eurų, dar apie 950 tūkst. eurų – 2016–2019 metais, kai Lietuva arbitražo sprendimą ginčijo Švedijos teismuose, teigia ministerija.
Ginče su „Gazprom“ Lietuvai atstovavo viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų – JAV „Shearman &Sterling“ bei Lietuvos advokatais iš „Lawin“ ir „Tark Grunte Sutkienė“.
Stokholmo arbitražas 2016 metų birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Jo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė už 2004-2012 metais „Gazprom“ Lietuvai tiektas dujas.
Arbitražo sprendimą Lietuva skundė Švedijos apeliaciniam teismui. Pastarajam pernai liepą atsisakius jį pakeisti, Lietuva pateikė skundą Švedijos Aukščiausiajam Teismui. Energetikos ministerija tuomet tvirtino, kad taip siekiama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom“ prisiteisti kompensaciją ir kartu panaikinti sprendimą dėl 1,3 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų koncernui „Gazprom“ atlyginimo.
Lietuvos ir Rusijos teisininkai anksčiau skeptiškai vertino Lietuvos galimybes anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimą. Pasak jų, galimybė panaikinti sprendimą buvo labiau teorinė, kai kurie teisininkai manė, kad tokiu būdu Lietuva bandė ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.
Be šios bylos, 2010–2011 metais „Gazprom“ iniciatyva buvo pradėtos trys arbitražo bylos, kuriose Lietuvos interesai, pasak Energetikos ministerijos, buvo sėkmingai apginti – nei tuometinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimas, nei dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...