Lietuva EK prašys iki 1,8 mlrd. eurų paskolos iš ekonomikos gaivinimo fondo

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų.

„Lietuva buvo pateikusi planą tik subsidinei daliai, dabar matome, kad skolinimasis brangs, turbūt yra prasmės pasinaudoti šia galimybe ir dėl kitų papildomų priežasčių teikiame „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimą“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Mūsų siūlymas – pasinaudoti šia galimybe, jeigu gauname 198 mln. eurų subsidijų per „RepowerEU“, taip pat pasinaudoti galimybe skolintis iki 1,8 mlrd. eurų ir bendroje sumoje atnaujinam plano priemones už 1,9 mlrd. eurų“ , – pridūrė G. Skaistė.

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.

„Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime. Tą pamatysime, 2026 metai neužtruks ateiti ir kažkas, kas dabar labiau galbūt teoriniuose samprotavimuose plaukioja, turėtų labai greitai juos paversti arba realiais projektais, arba reikės pamiršti apie pinigus iš viso“, – pasitarime sakė I. Šimonytė.

Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime.

Anot Finansų ministerijos, būtinybė keisti planą iškilo, nes RRF dotacijų suma Lietuvai buvo sumažinta 125 mln. eurų. Siekiant nemažinti plano ambicijų ši suma bus kompensuota iš RRF paskolos ir papildomų „RePowerEU“ iniciatyvos ES lėšų – 193,7 mln. eurų.

Numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui.

„Siūloma iki 1 mlrd. eurų Lietuvos pramonės žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai finansuoti per mūsų nacionalinės plėtros konsoliduotą įstaigą. (...) Siūloma 1 mlrd. eurų nukreipti paskolinėms priemonėms, reiškia, tiek dideli verslai, kurie turi potencialo plėstis ir generuoti aukštą pridėtinę vertę, galėtų pretenduoti į paskolas per šią priemonę“, – sakė G. Skaistė.

„Buvo atlikta apklausa, identifikuotas poreikis rinkoje, kad visgi yra rinkos nepakankamumas, ne visos įmonės gali pasinaudoti finansų sektoriaus siūlomomis paskolomis, todėl siūlome drauge su finansų sektoriumi suplanuoti tokias priemones, kurios padengtų tuos trūkumus, kurie dabar egzistuoja“, – sakė ministrė.

Anot jos, dar 84,7 mln. eurų numatyta daugiabučių pastatų renovacijai, beveik 700 mln. eurų – atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje.

„Per šią priemonę bus galima įsigyti atsinaujinančios energetikos prietaisus, pirmiausia – saulės energetiką, tiek verslui, tiek gyventojams, tiek viešiesiems pastatams, savivaldai. Tokiu būdu užsitikrinsime, kad energetinis skurdas mažėtų“, – sakė G. Skaistė.

Dar 25 mln. eurų numatoma kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Tai būtų krovinių gabenimui elektriniu stumiku barža Nemunu, tikimės, kad tai nuims taršų transportą nuo kitų kelių“, – sakė G. Skaistė.

Balandžio 11 dieną planas Komisijai būtų pateiktas neformaliai, o 28 dieną – oficialiai. Pasak G. Skaistės, tikimasi, kad liepos mėnesį planas galėtų būti patvirtintas.

G. Nausėda sveikina ministerijos siūlymą papildomai iš RRF skolintis 1 mlrd. eurų

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas.

„Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Anot jo, prieš porą mėnesių su finansų ministre ir kitais Seimo bei Vyriausybės atstovais, verslo bendruomene jis diskutavo, kaip įveikti didžiausius ekonomikos iššūkius, o vienas esminių – blogėjančios kreditavimo sąlygos.

„Tada pabrėžiau, kad nepasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi, kuri užkamšytų finansavimo rinkoje spragas, būtų klaida“, – pridūrė jis.