- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus.
Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst. baltarusių, kurie atvyko ir įsidarbino mūsų šalyje nuo karo Ukrainoje pradžios.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešime skelbia, kad liepos mėnesį Lietuvoje dirbę ukrainiečiai ir baltarusiai mūsų šaliai sumokėjo beveik 10 mln. eurų mokesčių: pajamų, sveikatos draudimo, pensijų ir socialinio draudimo.
Ukrainiečiai, SADM duomenimis, dirba visose šalies savivaldybėse. Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 4,9 tūkst., t. y. beveik kas trečias dirbantis ukrainietis, Kaune – 2,1 tūkst., t. y. kas septintas nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinęs ukrainietis, Klaipėdoje – 1,8 tūkst. žmonių.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba per 1,2 tūkst. arba 8 proc. ukrainiečių. Ukrainiečiai mūsų šalyje dirba verslo ir administravimo specialistais logistikos ir pardavimo srityse, sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, taip pat mokymo, IT ir inžinerijos specialistais.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 9,8 tūkst. – ukrainiečių, t. y. 64,6 proc. įsidarbinusių nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba 4,2 tūkst. ukrainiečių. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių vidutinis darbo užmokestis siekia apie 1000 eurų popieriuje.
Užimtumo tarnybos šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, Lietuvoje darbą rado 7,5 tūkst. baltarusių, kurie atvyko ir įsidarbino Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš jų net 88 proc. – vyrai, vidutinis amžius – 37 metai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinusių baltarusių vidutinis darbo užmokestis siekia 1786 eurų popieriuje.
Daugiausia baltarusių dirba sostinėje – 4,2 tūkst., t. y. kas antras dirbantis baltarusis, įsidarbinęs Lietuvoje nuo karo Ukrainoje veiksmų pradžios, Kaune – 600, Šiauliuose – 300, Klaipėdoje – 200.
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba beveik 2 tūkst. arba beveik 26 proc. baltarusių. Iš jų 1,7 tūkst. arba 87,1 proc. dirba informacijos ir ryšių sektoriuje. Baltarusiai taip pat dirba kompiuterių taikymo inžinieriais, programinės įrangos testuotojais, programinės įrangos inžinieriais, programinės įrangos kūrėjais ir kt.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 5,5 tūkst. baltarusių arba per 73 proc. įsidarbinusių nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Baltarusiai daugiausia dirba transporto ir saugojimo (75,5 proc.) bei statybos (16,3 proc.) sektoriuose.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotos darbus dirba vos 86 baltarusiai arba apie 1 proc., įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios. Dauguma jų dirba pagalbininkais darbininkais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...