- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valdantiesiems svarstant galimybę apmokestinti didžiųjų bankų ar kredito unijų turtą, prieš kelerius metus tokį mokestį įvedusios Lenkijos ekspertas tvirtina, kad jis yra žalingas tiek bankams ir jų klientams, tiek visai šalies ekonomikai.
Lenkijos bankų asociacijos eksperto Mariuszo Zygierewicziaus (Marjušo Zygerevičiaus) teigimu, mokestis Lietuvoje turėtų neigiamos įtakos konkurencijai bankų rinkoje, šaliai būtų sunku pritraukti naujų užsienio bankų.
„Atsakymas labai lengvas – aš netikiu, kad nauji bankai bus pasiruošę ateiti. Jei pelningumas yra mažesnis, tai yra negatyvas potencialiems investuotojams“, – Lietuvos bankų asociacijos organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Zygierewiczius.
„Galime pasakyti atvirai – per paskutinius keletą metų Lenkijoje nebuvo įkurtas nė vienas naujas bankas, nei tarptautinis, nei vietinis. Mes tik stebėjome didesnę konsolidaciją ir sumažėjusį investuotojų skaičių“, – pridūrė ekspertas.
M. Zygierewiczius taip pat nurodė, kad įvedus mokestį nustojo augti Lenkijos bankų turtas, iš sektoriaus pradėjo trauktis užsienio kapitalas.
Anot jo, 2016 metais Lenkijoje įvestas bankų turto apmokestinimas sumažino šio sektoriaus konkurencingumą ir susilpnino mažiausius rinkos žaidėjus. Tuo metu didžiųjų šalies bankų padėtis, pasak eksperto, yra geresnė, nes jie gali labiau apriboti savo išlaidas.
„Prieš įvedant mokestį, mes Lenkijoje turėjome 38 bankus, dabar turime tik 31 (...). Įvedus mokestį didieji bankai dar labiau sustiprėjo, mažieji susilpnėjo. Mes turėjome labai konkurencingą bankų rinką, dabar turime aštuonių didelių bankų grupę, kuri uždirba didžiausius pelnus“, – pabrėžė M. Zygierewiczius.
„Didžiųjų bankų ekonominė situacija yra geresnė, jie gali padengti ir drastiškiau riboti savo išlaidas“, – sakė Lenkijos ekonomistas.
Jo teigimu, įvedus bankų mokestį, Lenkijos gyventojams tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač būstui ir verslui. Paskolų marža, 2015 metais buvusi 2,24 proc., 2017-aisiais išaugo iki 2,68 procento.
„Bankų sektorius Lenkijoje niekada neprieštaravo mokesčio įvedimui. Bet mes sakome, kad mokesčio struktūra yra blogiausia, kokią galima pasirinkti. Mes radome labai mažai pavyzdžių, kur yra apmokestinami aktyvai“, – kalbėjo Lenkijos ekspertas.
Be Lenkijos, panašus mokestis taip pat galioja Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
R. Karbauskis: bankų mokestį svarsto ir Švedija
Tuo metu Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad panašų mokestį svarsto ir Švedija. Anot jo, tai šaliai leistų padidinti gynybai skiriamas išlaidas nuo 1 iki 1,5 proc. BVP.
„Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių“, – pranešime sakė R. Karbauskis.
„O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus keliant pensijas, kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“, – klausė „valstiečių“ lyderis.
Švedija nori nuo 2022 metų padidinti išlaidas gynybai, papildomų biudžeto pajamų surinkdama bankų sąskaita, tačiau Švedijos bankų asociacija kritikuoja siūlymą ir teigia, jog bankai ir taip moka didelius mokesčius.
Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti valdančiųjų siūlymą apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.
Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis4
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?4
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų3
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...