- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys mano, kad remiantis rinkos tendencijomis visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį galėtų svyruoti tarp 25 ir 28 centų už kilovatvalandę (kWh).
„Dar yra pusantro mėnesio laiko, bet jeigu būčiau reguliuotojas, žiūrėčiau į tai, kokį signalą siunčia rinkos dalyviai. Jeigu jų fiksuotų kainų vidurkis yra 25 centai (už kWh-BNS), o vienašališkai jie yra sustoję prie 28 centų, tai tas koridorius, kuriame, kaip aš spėju, turėtų būti (visuomeninė elektros kaina – BNS)“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Poderys.
LEA duomenimis, šią savaitę nepriklausomų tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėnesių) vidutinė kaina siekė 27,7 cento.
„Ignitis“ ir „Enefit“ gegužės pradžioje paskelbė nuo liepos vienašališkai sumažinsiančios fiksuotus tarifus iki 28 centų už kWh.
Visuomeninė elektros kaina, kurią moka beveik 470 tūkst. vartotojų, nuo sausio didėjo beveik du kartus iki 56,5 cento, arba iki 28 centų (su PVM) su valstybės nustatyta 28,5 centų kompensacija. Nuo kovo 1-osios šis tarifas buvo sumažintas iki 28 centų.
Šis tarifas taikomas trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie iki 2026 metų neprivalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Visuomeninė elektros kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.
Kompensacijas reikėtų mokėti tik pažeidžiamiems vartotojams
LEA vadovas mano, kad sumažėjus elektros kainoms antrąjį pusmetį kompensacijos turėtų būti mokamos tik socialiai pažeidžiamiems vartotojams.
„Kalbant apie kompensacijas turbūt visi sutinkame ir yra bendras konsensusas, kad elektrai jų neturėtų būti – nebent tiems, kurie yra tikrai socialiai pažeidžiami ir tam tikroms atskiroms grupėms“, – teigė V. Poderys.
LEA vadovas taip pat sutiko, kad kompensacijos neturėtų skatinti elektros vartojimo, tačiau, pasak jo, mokėjimo tik už dalį suvartotos energijos administravimas būtų sudėtingas.
„Kompensacijos arba subsidijos turėtų būti tokios, kurios neskatintų vartojimo. Teoriškai subsidija turėtų būti teikiama iki tam tikro energijos suvartojimo kiekio, bet tada ta administravimo sistema tampa sudėtinga – daug paprasčiau sumažinti tarifą arba tiekti paramą tam tikroms šeimoms visai elektros energijai“, – teigė V. Poderys.
Tuo metu kompensacijos už dujas, pasak jo, antrąjį pusmetį turėtų išlikti: „Dėl dujų – tas pats konsensusas, tik į kitą pusę – kad jo reikėtų. Kokio tai lygio, negaliu pasakyti“.
LEA vadovas tikino nežinantis, koks kompensacijų modelis svarstomas Energetikos ministerijoje. Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika.
Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas anksčiau sakė, jog efektyviausia būtų kompensacijas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kWh per mėnesį.
Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė vėliau teigė, jog tokiu atveju būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...