- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui praėjusią savaitę pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė, kad kosmetinės įstatymo projekto korekcijos nekeičia esmės – jos griauna pasitikėjimą valstybe ir jos mokesčių aplinka.
„Projekte atliktos korekcijos nekeičia esmės – jis ir toliau pažeidžia valstybės pagalbos taisykles ir diskriminuoja dalį finansų sektoriaus įmonių“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigia LBA.
Asociacija sako esanti nusivylusi pakoreguotu įstatymo projektu ir prašo Vyriausybės jam nepritarti, be to, LBA argumentai liko neišgirsti.
Pasak LBA, šalies finansų ir kredito įstaigoms darosi vis sudėtingiau paaiškinti šią situaciją užsienio investuotojams.
„Valdžios idėja pasiimti dalį vieno sektoriaus pajamų vien projekto lygiu spėjo pasėti investuotojų nepasitikėjimą Lietuva ir dvejones dėl tolesnės veiklos mūsų šalyje perspektyvų. Tai nubraukia ilgametį valstybės bei privačių subjektų įdirbį pritraukiant investicijas į šalį ir stiprinant Lietuvos gerą vardą bei prestižą“, – rašoma pranešime.
Projekte atliktos korekcijos nekeičia esmės – jis ir toliau pažeidžia valstybės pagalbos taisykles ir diskriminuoja dalį finansų sektoriaus įmonių.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė paėjusią savaitę teigė, kad Solidarumo įnašo įstatymo projekto korekcijos panaikina bet kokias abejones, jog laikinas solidarumo įnašas gali daryti įtaką įprastai kredito įstaigų veiklai ir jų verslo sprendimams. Anot jos, įnašas būtų nukreiptas tik į dalį netikėtų grynųjų palūkanų pajamų
Dabar siūloma, kad grynosios palūkanų pajamos, neįskaitant gautų iš naujų paskolų, sumokėjus solidarumo įnašą būtų 15 proc. didesnės už šias pajamas 2022-aisiais, o jei jos būtų mažesnės – solidarumo įnašas būtų atitinkamai sumažinamas.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, įnašas būtų taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Be to, atsisakyta su Solidarumo įstatymo projektu susijusio Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas anksčiau pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...