- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Vienos iš „Jonvabalių“ projekto iniciatorių asociacijos atstovė Andželika Rusteikienė, pažymi, kad už 2007-2013 metų finansavimo periodą projektų vykdytojams Lietuvoje jau išmokėta 6,5 mlrd. eurų ES investicijų. Tai sudaro ketvirtadalį metinio šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 2,3 tūkst. eurų vienam šalies piliečiui.
„ES lėšos – tai kiekvieno visuomenės nario mokami mokesčiai. ES investicijos neateina iš niekur, tad visuomenei svarbu žinoti, kur yra naudojamos lėšos, nes tai visų bendras viešasis interesas“, – tikina asociacijos „Investuotojų forumas“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė A. Rusteikienė.
Tačiau panašu, kad visuomenė laikosi kitokios nuomonės: vasario mėnesį tinklalapį „jonvabaliai.lt“ aplankė daugiau nei 2,2 tūkst. lankytojų, jo naršymui skyrė vidutiniškai 3,5 minutes. Kovo mėnesį lankytojų skaičius siekė beveik 6 tūkst. Per dieną „Facebooke“ apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, vidutiniškai praleisdami ten apie valandą, o informacijai apie tai, kaip panaudojami mūsų pinigai, per dieną keletą minučių skiria apie 190 žmonių.
Kodėl mums neįdomu?
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas apgailestauja dėl mažo tinklalapio lankytojų skaičiaus ir susidomėjimo tuo, kur panaudojami jų pačių pinigai.
„Žmonės vis dar dažnai nesijaučia savo šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti. Tai, be abejo, yra problema, nes bet kurioje demokratinėje valstybėje piliečiai turi visas teises pasiteirauti, kas vyksta, gauti atsakymus į dominančius klausimus.
Iš dalies tai yra tarybinis palikimas. Kita vertus, tai yra bet kurios jaunos demokratijos raidos etapas. Iš mūsų vadovaujančių politikų dažnai pasigendu aiškios vertybinės pozicijos, kad skaidrumas yra vertybė ir tuo pat metu priemonė užtikrinti saugesnę, labiau nuspėjamą tvaresnę aplinką bet kuriam iš mūsų“, – kalba S. Muravjovas.
Savo ruožtu A. Rusteikienė teigia mananti, kad gyventojams nebus paskatos domėtis ES finansuojamais projektais, kol apie juos bus pasakojama biurokratine nesuprantama kalba, o informacijai gauti reikės įdėti pastangų, nebus aiškumo, kodėl jiems tai turėtų rūpėti.
„Augantis gyventojų susidomėjimas džiugina. Suprantame, kad esminio pokyčio sukūrimui reikia laiko. Iniciatyvos tikslas yra augti organiškai ir tvariai. Šiuo atveju svarbus gyventojų žinojimas, kad jie gali rasti juos dominančią informaciją, pateiktą draugiška vartotojui kalba ir patrauklia forma“, – pažymi A. Rusteikienė.
Norinčių atvirauti – taip pat ne marios
Lietuvoje ES finansuojami 7902 projektai, prie 2014-ųjų rugsėjį startavusio „Jonvabalių“ projekto yra prisijungę 227 jų. „Tai reiškia, kad gyventojai jau gali išsamiau susipažinti, kaip buvo panaudota 329,8 mln. eurų ES investicijų. Didžioji dalis projektų užpildo maksimalų deklaracijų skaičių“, – kalba A. Rusteikienė.
Paklaustas, ar įmonės, organizacijos yra linkusios prisijungti prie tokių projektų, ar laiko tai laiko gaišimu ir papildoma biurokratija, S. Murajvas sako, kad žmonės papildomą atsiskaitymą vertina skeptiškai.
„Žmonės supranta, kad tai jiems gali kainuoti papildomus kaštus, laiko sąnaudas. Tačiau iš tiesų laiko sutaupoma, kadangi, jei kas nors kreipiasi vienu ar kitu klausimu, nebereikia kas kartą atsakinėti, pakanka turinčiam klausimų žmogui rekomenduoti apsilankyti tinklalapyje“, – aiškina S. Maravjovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje4
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...