- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl karantino apribojimų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos surinkimas ir perdirbimas Lietuvoje pastebimai sumažėjo. Tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Atliekų tvarkytojai ragina gyventojus rūšiuoti ir nemesti senos elektronikos į buitinių atliekų konteinerius, nes į sąvartyną patekusios įrenginiuose esančios pavojingos medžiagos teršia aplinką ir netausojami gamtos ištekliai.
Gyventojams galimybių patogiai priduoti elektronikos atliekas laikinai sumažėjo, nes dėl veiklos apribojimų vis dar neveikia tūkstančiai šios įrangos prekybos vietų visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojai ir dabar gali priduoti neveikiančią buitinę elektroninę įrangą ja prekiaujančiose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba pas atliekų tvarkytojus. Stambesnei įrangai išvežti galima atliekų tvarkytoją išsikviesti į namus. Nešiojamas baterijas ar akumuliatorius galima palikti specialiose talpose, kurių nesunku rasti net ir mažame prekybos centre.
Tačiau atliekų tvarkytojai sako, kad gyventojai nelinkę skubėti atsikratyti elektronikos atliekomis.
„Karantinas ir rekomendacijos mažiau keliauti bei lankytis prekybos vietose atsiliepė ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų pridavimui. Gyventojai kur kas mažiau atveža netinkamų naudojimui elektronikos prietaisų tiek pas atliekų tvarkytojus, tiek į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Tai, kad gyventojai priduoda mažiau elektronikos atliekų, pastebima ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Airijoje šių metų sausį elektronikos atliekų perdirbimas sumažėjo 7 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nors per visus 2020 metus vietos valdžios centruose buvo surinkta ir perdirbta šių atliekų dešimtadaliu daugiau nei 2019-aisiais. Teigiama, kad šiemet sutvarkytų elektronikos atliekų sumažėjimą iš dalies galėjo lemti dėl COVID-19 pandemijos įvestas apribojimas gyventojų kelionėms didesniu nei penkių kilometrų atstumu. Dabar Airijoje baiminamasi, kad pernai pasiekta pažanga gali būti prarasta.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, bėdų nebūtų, jei Lietuvos ir kitų šalių gyventojai kauptų elektronikos atliekas namuose laikinai, o panaikinus apribojimus dėl karantino atliekomis tinkamai pasirūpintų.
„Lietuvos gyventojų elgesys ir požiūris į elektros atliekų rūšiavimą ir perdirbimą gerėja, tačiau smulkūs elektroniniai prietaisai kaip plaukų džiovintuvai, lygintuvai, skrudintuvai, mobilūs telefonai ir kita įranga vis dar atsiduria buitinių atliekų konteineriuose. Smulki elektronika dažnai turi pavojingoms atliekoms priskiriamų baterijų, kurioms patekus į sąvartynus neatgaunamos vertingos žaliavos, nors jos galėtų būti dar kartą panaudotos kitiems gaminiams, jos kelia pavojų aplinkai. Į komunalinių atliekų srautą neretai šalinamos ir iš įrenginių išimtos nešiojamosios baterijos bei akumuliatoriai“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Pasak jos, Lietuvai kaip ir kitoms ES šalims reikėtų didesnio gyventojų įsitraukimo pereinant prie žiedinės ekonomikos, kurios tikslas – labiau tausoti gamtos išteklius.
Maža to, ES narėms galioja elektronikos atliekų surinkimo užduotys. Šiais metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos buityje naudojamos elektros ir elektronikos įrangos bei 45 proc. į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Be to, Europos Komisija siūlo, kad nuo 2022-ųjų užduotis į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių kasmet didėtų ir iki 2025 metų jau sudarytų 65 proc., o 2030-aisiais – 70 proc.
„Elektronikos atliekų perdirbimas reiškia, kad 85 proc. šiuose gaminiuose esančių vertingų žaliavų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo ir metalų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos atliekos yra bene sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje, todėl toks didelis perdirbimo metu susigrąžinamų žaliavų kiekis yra didelė paskata atliekas rūšiuoti. Kai elektronikos gaminiai perdirbami, taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka“, – teigia „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė.
Elektronikoje yra retų mineralų ir tauriųjų metalų bei pavojingų medžiagų kaip švinas ar gyvsidabris. Į sąvartynus patekę elektroniniai prietaisai daro žalą aplinkai, nes juose esančios pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į gruntą ir požeminį vandenį.
Gyventojai, kuriems trūksta informacijos, kur ir kaip priduoti elektronikos atliekas, gali apsilankyti jiems skirtoje svetainėje www.atliekos.lt, kreiptis tiesiogiai į atliekų tvarkytoją (www.atc.lt) ar Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizaciją (www.eei.lt).
„Karantinas nesustabdė jau daug metų visus metus Lietuvoje mūsų vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“. Skatiname ir toliau ugdymo bei švietimo įstaigas, bendruomenes, įvairias įmones ir organizacijas aktyviai rūšiuoti elektronikos atliekas ir baterijas“, – ragina Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos, Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...