- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet kultūros ir meno bei socialinių darbuotojų atlyginimai turėtų kilti 15 proc., penktadienį pranešė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Dėl to sutarta jo vadovaujamoje Vyriausybės komisijoje, kuri svarsto viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategiją.
„Keletą konkrečių dalykų jau turime, dėl kurių lyg yra visiškas sutarimas: pirmas dalykas dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų, 15 proc. didinimas kitais metais, taip pat socialinių darbuotojų irgi 15 proc. darbo užmokesčio didinimas turėtų būti“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė D. Matulionis.
Anot jo, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai proporcingai nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra per maži, o socialinių darbuotojų labai trūksta dėl senstančios visuomenės.
D. Matulionio teigimu, darbo grupės posėdyje aptartas ir pastoviosios dalies koeficientų didinimas mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Mes siūlome, kad nebūtų nė vieno viešojo sektoriaus darbuotojo, kuris gautų mažesnį atlyginimą nei 50–60 procentų (vidutinio darbo užmokesčio). Dėl to dar reikia apsispręsti, nuo kokių metų ir koks tas dydis turėtų būti“, – sakė vicekancleris.
Jo teigimu, mokytojų algos iki 2025 metų turėtų sudaryti ne mažiau nei 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio – lėšų tam esą galima rasti geriau surenkant mokesčius, mažinant „šešėlį“, efektyviau valdant turtą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad viešajame sektoriuje dirbantys žmonės turėtų būti vertinami pagal tai, kokią vertę jie kuria.
„Palaikyčiau, kad mes ir savas metodikas turėtume, bet ir pasižiūrėtume jau veikiančias metodikas Europoje, kurios leidžia visoms šalims vienodai pagal metodiką pasimatuoti, kokią vertę sektorius arba jo dalis sukuria“, – teigė A. Monkevičius.
Jis pateikė pavyzdį Suomijoje, kai 2016 metais pamatuota, kokią ekonominę vertę generuoja universitetų sektorius.
“Tai 1 euras generuoja 8,4 euro. Vadinasi, galima tikėtis, kad verta į tokį sektorių investuoti ir atlyginimus, nes jie sukuria didelę vertę“, – sakė ministras.
Kiek anksčiau komisija svarstė siūlymą ateityje susieti pareiginės algos bazinio dydžio augimą su infliacija. D. Matulionis teigė, kad artėjama link susitarimo, tačiau svarbu, kad susiejimas neišbalansuotų sistemos ir dar labiau nedidintų infliacijos.
Profsąjungos teigia, kad Vyriausybės pateiktame projekte – ambicingi tikslai, tačiau neaišku, kaip juos galima pasiekti, nes papildomo finansavimo skirti neplanuojama. Anot profsąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, viešojo sektoriaus efektyvumas didinamas atleidžiant darbuotojus.
„Mes esame pasakę, kad negalime pasirašyti dokumento, kuris kalba apie darbuotojų atleidimą. Šiuo metu jau vyksta optimizavimo procesai ir valstybės tarnyboje, ir visame viešajame sektoriuje, ir matome, kad didesnis darbuotojų atleidimas atneš daugiau žalos negu naudos ir tikrai nepagerins paslaugų kokybės“, – teigė I. Ruginienė.
Anot jos, profsąjungos strategijoje pasigenda vienodo sistemos apmokėjimo, teisingo ir sąžiningo rodiklių subalansavimo.
„Jeigu kultūros darbuotojas gauna 3,2 koeficiento, tai tikrai nenormalu, palyginti su tuo, kad vadovas gali gauti iki šešių kartų daugiau“, – sakė I. Ruginienė.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Kurpavičienė atkreipė dėmesį, kad susirūpinimą kelia ne tik atlyginimų skirtumas tarp darbuotojų ir vadovų, bet ir tos pačios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių.
Posėdyje dalyvavęs Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat tvirtino, kad sistema išbalansuota, o optimizavimas situacijos nepagerins. Anot jo, norimus rodiklius šalis galėtų pasiekti įvesdama tam tikrus mokesčius.
„Net ir atleidus 15 proc. darbuotojų iš viešojo sektoriaus, neužteks pasiekti rodiklių, kurių norime, todėl reikia įvedinėti mokesčius, apie kuriuos kalba Europos Taryba, Tarptautinis valiutos fondas ir kiti. Tada galėsime užtikrinti subalansavimą“, – teigė A. Sysas.
„Prirašyti į ateitį galime labai gražių žodžių, gražių skaičių, deja, ateis kita politinė valdžia, nuspręs, kad jiems šitas netinka ir viską padarys kitaip“, – pridūrė jis.
Anot D. Matulionio, strategija turėtų būti parengta iki vasario pabaigos.
Vyriausybės komisija dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos iki 2025 metų darbą pradėjo pernai gruodį.
Premjeras Saulius Skvernelis darbo grupę sudarė reaguodamas į mokytojų streiką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...