- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius teigia, kad, nors Vyriausybė skelbia pritraukusi Jungtinės Karalystės startuolį „Revolut“ į Lietuvą, ji kažkodėl nėra pajėgi susikalbėti su jį kritiškai vertinančiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Stasiu Jakeliūnu.
„Matome didelį pavojų, kad dėl tokių angažuotų veiksmų prieš tą patį „Revolut“ (...) mes galime prarasti ne tik tą patį „Revolut“, bet Lietuvos įvaizdis gali pasidaryti labai prastas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį kalbėjo A. Kubilius.
Todėl, jo teigimu, jau geriau nepritraukti tokių aukštųjų technologijų įmonių, nei pritraukus pradėti jas terorizuoti ir išvaryti lauk.
Tuo metu komentuodamas S. Jakeliūno atliekamą tyrimą dėl šalyje buvusios krizės, A. Kubilius sakė, kad šiuo metu šalyje yra sukelti lūkesčiai žmonėms, kurie tuo laikotarpiu mokėjo dideles palūkanas, ir nerimas indėlininkams, kuriems dėl VILIBOR buvo mokamos didesnės palūkanos.
„Tie, kurie uždirbo, dabar turi sėdėti su baime, kad dabar iš jų atims ir atiduos kitiems“, - teigė A. Kubilius.
Pasak jo, tai daroma be jokių konkrečių įrodymų, ir sunku suprasti, ar tai ministro pirmininko Prezidento rinkimų kompanija, ar dar kitos priežastys.
ELTA primena, kad ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis pateikė Seimui Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą. Joje apžvelgiami pagrindiniai Vyriausybės 2018 metų veiklos rezultatai ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai.
Kaip ELTA jau rašė, BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
S. Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.
Tuo metu S. Jakeliūnas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė, kad diskusijose su komerciniais bankais ir Bankų asociacija buvo užsiminta, jog vienas iš sprendimų bus bent iš dalies kompensuoti gyventojams, patyrusiems žalą, palūkanų išlaidas. Kompensuoti esą turėtų patys komerciniai bankai.
Taip pat Seimas po pateikimo pritarė S. Jakeliūno ketvirtadienį pateiktam nutarimo projektui dėl kreipimosi į Vyriausybės komisiją, kuri dar kartą įvertintų „Revolut“ atitikimą nacionalinio saugumo interesams.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius:
Skubame patikslinti, kad nei Lietuvos bankų asociacija (LBA), nei asociacijos nariai su Stasiu Jakeliūnu kompensacijų tema nėra diskutavę. Griežtai atsiribojame nuo šių spekuliacijų. Be to, LBA nuosekliai laikosi pozicijos, kad S. Jakeliūnas savo išvedžiojimus palūkanų pokyčių tema turėtų argumentuoti svariais įrodymais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...