A. Kubilius: Lietuva planų, kaip ES pinigus panaudoti produktyviai, kol kas neturi

Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad vienas būdų, kaip ES grąžintų pasiskolintas lėšas Gaivinimo ir atsparumo fondui – naujų mokesčių įvedimas. Vis dėlto aiškaus sutarimo, kaip ES sumodeliuos šių lėšų grąžinimą, kol kas nėra, todėl Europos Parlamentas (EP) pasiryžęs kovoti dėl konkrečių sprendimų. A. Kubilius taip pat išreiškė nuogąstavimą, kad Lietuva kol kas neturi planų, kaip efektyviai panaudoti ES lėšas.

„Yra du esminiai klausimai, į kuriuos kol kas nėra aiškių atsakymų ir EP labai aiškiai išsako savo apsisprendimą. Naujasis Atsigavimo fondas 750 mlrd. eurų apimties yra kuriamas ES skolinantis lėšas finansų rinkose. Tą skolą kažkada kažkokiu būdu reikės atiduoti. Kaip ji bus atiduota, kol kas nėra aiškesnių atsakymų.

Vienas mechanizmų, kaip ta skola galės būti atiduota – galėtų būti naujų bendrųjų mokesčių įvedimas. EP kelia tą klausimą labai aštriai, kad būtų aišku, kaip bus skolintos lėšos atiduodamos, kad nebūtų taip, jog tos skolos liks ateities kartoms. Nesukūrus aiškaus mechanizmo, kaip jas atiduoti, tokiu atveju nukentėtų būsimieji ES biudžetai. Juose reikėtų numatyti ir šios skolos grąžinimą“, – Eltai sakė A. Kubilius.

Antras neatsakytas klausimas, europarlamentaro teigimu, yra susietas su nacionalinių valstybių veiksmais – kaip pasiskolinti pinigai bus panaudoti.

Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, yra mažai dėmesio skiriama bendriems ES planams, ateities vizijoms.

„ES skelbia planus, kad šie pinigai turėtų būti panaudoti ir ekonomikos žalinimui, ir skaitmenizavimui, ir atsigavimui, bet aš iš karto galiu kritiškai pasakyti, kad, mano manymu, Lietuva tokių planų, kaip šiuos pinigus panaudoti rezultatyviai ir produktyviai, kol kas neturi. Ir nepradeda tokių planų svarstyti“, – teigė A. Kubilius.

Europarlamentaras taip pat pasigedo Lietuvos įsitraukimo į bendrus ES vystomus projektus.

„Lietuvoje visą laiką labiausiai rūpinamės tik savo kišene ir tais pinigais, kurie yra mūsų projektams – Ignalinos uždarymui, tranzito į Kaliningradą finansavimas, tos pačios išmokos žemdirbiams. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, yra mažai dėmesio skiriama bendriems ES planams, ateities vizijoms, tokiems projektams, kaip vadinamojo švaraus vandenilio gamyba, kuri gali tapti nauju žalios energetikos stipriu impulsu, nekreipiama dėmesio į bendrus projektus, kaip kvantinių kompiuterių kūrimas, kam ES skiria daug dėmesio, bet neaišku, kaip tai pavyks realizuoti. Tai Lietuvoje apie tai Vyriausybė visiškai nekalba. Mūsų horizontai, kalbant apie ES reikalus, yra labai siauri. Ir tai yra didžiausias Lietuvos trūkumas“, – kalbėjo jis.

Didelę dalį ES biudžeto nukreipiant į žemės ūkį, A. Kubiliaus teigimu, ES turėtų didinti bendrą savo biudžetą, kad atsirastų daugiau lėšų ir kitoms sritims, nukreiptoms į ateities ekonomikos plėtrą.

„Tai yra istorinis paveldas, taip jau kūrėsi ES nuo pat pradžių, kad žemės ūkiui buvo skiriami nemaži pinigai. Didesnė problema yra ne tai, kad žemės ūkiui iš biudžeto skiriama gana daug, bet didesnė problema tai, kad ES labai sunkiai priima sprendimus apskritai didinti savo biudžetą. Iki šiol bendras biudžetas siekdavo tik 1 proc. nuo BVP, dabar, su naujuoju Atsigavimo fondu, ta riba yra peržengta. Bent jau šiuo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu, ES pirmą kartą skirs 1,8 proc. nuo BVP, tai yra didelis žingsnis į priekį“, – Eltai teigė jis.

„Jei tai taptų tam tikra prasme ne tik krizės įveikimo planu, bet ir nauju ES reikalų finansavimo mechanizmu, tai leistų tikėtis, kad atsiras lėšų ne tik žemės ūkiui, bet ir kitoms reikalingoms ir į ateitį nukreiptoms investicijoms“, – pridūrė A. Kubilius.

Jo nuomone, Lietuva gaunamų ES lėšų dalį turėtų nukreipti į sritis, kurios kurtų modernesnę Lietuvą.

Aš įsitikinęs, kad didžiąją dalį lėšų reikėtų skirti toms sritims, kuriose būtų galima sukurti didesnę pridėtinę vertę.

„Aš įsitikinęs, kad didžiąją dalį lėšų reikėtų skirti toms sritims, kuriose būtų galima sukurti didesnę pridėtinę vertę. Tai yra visų pirma su aukštosiomis technologijomis susijusi ekonomika. Lietuva turi kelias sritis, kuriose gali pasiekti proveržio ir siekti europinės ar net globalios lyderystės – biotechnologijos, lazeriai. Koncentruojant lėšas ir turint tokį unikalų šansą būtų galima investuoti į pamatinius dalykus, susietus su Lietuvos modernios ekonomikos ateitimi“, – sakė A. Kubilius.

„Bet, bijau, bus kaip visada – išdalinta visiems po trupinėlį, nepasiekiant tų proveržių keliose svarbiausiose srityse“, – pridūrė europarlamentaras.

EP ketvirtadienį balsavo, kad būtų pareikalauta padaryti pakeitimų daugiamečio ES biudžeto projekte, dėl kurio sutarė 27 valstybės narės, primena ELTA.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.

Pagal EVT pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.

Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad, prireikus, Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų, reformoms įgyvendinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KUBILIAU,Lietuvos žmonės žino, kaip prieš 10 metų,

KUBILIAU,Lietuvos žmonės žino, kaip prieš 10 metų, portretas
kartu su GRYBAUSKAITE,ŠIMONYTE apvogėte skurde gyvenančius žmones 1,9 milijardo eurų, kuriuos padovanojote JANKIŲ privatiems bankininkams,--ŽINOK ,to Lietuvos žmonės n e p a m i r š o--ir tokiems nusikaltimams n ė r a senaties.

iš didelio noro ,KUBILIUI net s n a r g l y s ištyso,

iš didelio noro ,KUBILIUI  net s n a r g l y s ištyso, portretas
kuris labai t r o k š t a TRATINTI gautus ES pinigus,--juk KONSERVATORIAI g e r i a u s i a i moka ne KURTI, o ištratinti ,tai ką KITI sukūrė.----KUBILIAU,rūpinkis išmėžti m ė š l ą iš OŽIO tvarto,juk OŽIO ragai siekia lubas ir skleidžia SMARVĘ Lietuvoje.

Anglas

Anglas portretas
palikit kuo greiciau ta puvanciai smirdincia eurosajunga su jos mediniu euru ,kuris yra bevertis ,o skola bus daug akivaizdziai ir vertingesne negu euras ! Kiek galit klupet su istiesta ranka,o gal vergu dalia tokia amzina ,atidirbdinet ?
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių