- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai taupo ir išleidžia mažiau pinigų. Ar tai reiškia, kad finansinė krizė – ant nosies? Kita vertus, jeigu lietuviai išleidžia mažiau pinigų šalies viduje, kas laukia šalies ekonomikos? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kas iki šiol rodydavo, kad artėja finansinė krizė?
– Tai iki šiol rodydavo vartotojų lūkesčiai, kurie jau keletą mėnesių tendencingai krenta. Vieni žmonės dėl infliacijos prasčiau vertina savo finansines galimybes ir perspektyvas, kiti prasčiau vertina ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. O dabar matome, kad vartojimas Lietuvoje pradėjo mažėti. Dabar krenta tiek maisto, tiek kitų produktų pardavimai. Tai – pakankamai aiškus signalas, kad žmonės pradėjo taupyti maisto prekių sąskaita, o tai reiškia, kad Lietuvoje krenta vartojimo rinka ir kad lietuviai apskritai įjungė taupymo režimą.
– Kaip iki šiol pamatydavote, kad artėja krizė?
– Yra keli indikatoriai. Tai yra verslo ir vartotojų išankstiniai lūkesčiai, elektra, ko gero, yra geriausias išankstinis indikatorius, kuris bent jau anksčiau parodydavo, ar mes turėsime krizę, ar ne. Bet dabar šis rodiklis yra mažiau aktualus, nes jis yra šiek tiek iškraipomas, kadangi tiek verslas, tiek vartotojai stipriai taupo, galbūt net dirbtinai. Šiuo metu tie rodikliai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – mažmeninė prekyba, kuri yra vartojimo atspindys, ir įmonių ir vartotojų lūkesčiai, nes tai yra apklausos, kurios yra gana objektyvios ir parodo išankstinį vaizdą, kaip matoma ekonominė situacija.
– Ar vartotojai ir verslas turi gerą nuojautą dėl artėjančių krizių?
– Manau, kad taip, nes galima konstatuoti, kad artėja krizė. Nesakyčiau, kad ji bus tokia didelė kaip pasaulio ekonomikos krizė, kai Lietuvos ekonomika nukrito 15 proc. Bet tam tikras minusas jau dabar yra, nes pramonės rodikliai praktiškai stagnuoja. Pagrindiniai du Lietuvos ekonomikos sektoriai yra arba minuse, arba arti jo. Manau, kad spalio mėnesį, kai prasidės ketvirtas ketvirtis, matysime tam tikrą minusą tuose sektoriuose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Žmonės taupo ne tik maistui, tiesa?
– Šiuo metu labiausiai taupo maistui, nes maisto pardavimai rugpjūčio mėnesį nukrito 5,5 proc. ir tai buvo ta kategorija, kuri numažino visos mažmeninės prekybos augimą. Taip pat matosi, kad žmonės pradėjo mažiau pirkti elektronikos prekių, nes pardavimai nukrito beveik 18 proc. per metus.
– Kas bus, kai sustos ekonomikos variklis?
Antiinfliacinės priemonės, kurias taiko valdžia, yra pakankamai geros, bet jos labiau orientuotos į vartotojus, bet verslui kol kas padedama mažai.
– Tikėtina, kad matysime nedarbo lygio augimą. Kadangi pramonė ir mažmeninė prekyba yra vieni iš didžiausių darbdavių Lietuvos ekonomikoje, šių sektorių kritimas reikštų, kad kitų metų pradžioje matysime nedarbo augimą. Nedrįsčiau teigti, kad darbuotojų atleidimai bus masiniai. Bet tuose sektoriuose, kurie yra jautrūs ekonomikai ir kuriems šiuo metu valstybė mažai padeda, tai ten atleidimai tikrai yra įmanomi.
– Ar ši Vyriausybė turi gerą nuojautą artėjančiai krizei?
– Sakyčiau, kad ambicijų šiek tiek trūksta. Antiinfliacinės priemonės, kurias taiko valdžia, yra pakankamai geros, bet jos labiau orientuotos į vartotojus, bet verslui kol kas padedama mažai. Čia būtų galima sustiprinti antiinfliacinius planus, nes apie aštuoniolika Europos valstybių labai aktyviai padeda verslui. Reiktų atidėti mokesčius, duoti lengvatines paskolas toms įmonėms, kurios yra energetiškai intensyvios, įvairios subsidijos, tiesioginės išmokos.
– Kokios šalys būtų kaip pavyzdžiai?
– Italija ir Prancūzija – šios šalys pakankamai rimtai padeda verslui ir taiko tas ambicingas priemones bei Vokietija, kuri į dabartinę problemą žiūri kaip COVID-19 laikotarpiu ir imasi panašių priemonių padėti verslui, kaip ir per pandemiją.
– Ar šios priemonės dar labiau nepadidins infliacijos?
– Galimybių padėti įmonėms tikrai yra. Taip pat Lietuva per septynis mėnesius, lyginant su pernai metais, uždirbo apie 1 mlrd. eurų daugiau pajamų dėl infliacijos, tai pinigų padėti verslui tikrai yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...