- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ketvirtadienį Seime priimtą sprendimą kriptoįmonių klientų identifikavimo prievolę numatyti nuo 700, o ne 0 eurų ribos, vadina rizikingesnio reguliavimo pasirinkimu.
Tačiau patys rinkos dalyviai sako sveikinantys parlamentarų apsisprendimą palaikyti kriterijų, numatytą pirminiame Finansų ministerijos registruotame projekte.
Nors ministerijos parengtomis pataisomis buvo siūloma reikalavimo ribą sumažinti būtent nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos, šios savaitės pradžioje pataisų svarstymo metu Seimas jau buvo apsisprendęs pritarti Lietuvos banko iniciatyvai anoniminius sandorius apriboti nuo pat pirmojo euro.
Tačiau tuomet premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė bei dar grupė parlamentarų suskubo registruoti patobulinimą, kuriuo būtų grįžtama prie pirminio projekto varianto. Galiausiai Seimas apsisprendė pasilikti būtent prie 700 eurų ribos.
Nors diskusijose dėl kriptoįmonių veiklą reguliuojančių pataisų dalyvavęs šio sektoriaus atstovas, UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis pripažįsta, kad Seime vykusi procedūra jį kažkiek nustebino, tačiau jis kartu akcentavo sveikinantis galutinį parlamento apsisprendimą.
„Procesas tikrai atrodė neįprastas. Jo nesitikėjome tokio sudėtingo. Institucijų ir verslo pokalbis atrodė kaip pakankamai subalansuotas, o po to buvo bandoma subalansuoti dar daugiau. Tai manau, kad galiausiai įvyko tai, kas turėjo įvykti“, – Eltai po galutinio balsavimo teigė S. Galatiltis.
Jo vertinimu, Lietuvos banko siūlomu reikalavimu buvo bandoma „užbėgti įvykiams už akių“, kadangi 0 eurų ribą numatantis Europos Taryboje rengiamas „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamentas turėtų įsigalioti tik nuo 2025 m.
Vis tik, sektoriaus atstovas akcentavo, kad brandžios kriptoįmonės palaikė visus kitus saugiklius, kuriuos buvo pasirinkta įtraukti į Finansų ministerijos parengtą projektą.
„Vyko tarpinstitucinė diskusija įtraukiant verslą, atsižvelgiant į argumentus, atliekant visus namų darbus. Tai vertinu kaip nuoseklų ir prasmingą sprendimą Lietuvai“, – tvirtino „Bifinity“ vadovas.
„Labai geras pavyzdys, kaip įmonės ir valstybinės institucijos rado kompromisą“, – pridūrė S. Galatiltis.
S. Krėpšta: Seimas pasirinko rizikingesnį reguliavimą
Tačiau reikalavimą numatyti 0 eurų ribą Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) inicijavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta parlamentarų apsisprendimą vertina kaip rizikingesnio reguliavimo pasirinkimą.
„Rizikingesnis reguliavimas palieka daugiau potencialios erdvės pinigų plovimo, sukčiavimų, sankcijų apėjimo ir kitoms rizikoms“, – po galutinio balsavimo sakė S. Krėpšta.
Šalies centrinio banko valdybos narys naujienų agentūrai ELTA anksčiau yra teigęs, kad Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu padedamas geras pamatas šio sektoriaus reguliavimui gerinti. Tačiau, pasak jo, norint, kad „keletas akmenukų“ iš šio gero pamato nebūtų išplauti, reikia atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius.
Kaip tuomet pažymėjo banko atstovas, kriptopaslaugų teikėjų skaičius šalyje nuo 2020 m. buvusių 9 įmonių šių metų antrą ketvirtį pašoko iki 407. Jo teigimu, pagal kriptosektoriuje veikiančių įmonių skaičių Lietuva dabar yra tarp lyderių visose Europos Sąjungoje, tačiau kokybiško sektoriaus reguliavimo kontekste esame prie prasčiausių.
Anot S. Krėpštos, ministerijos pasiūlyta ir Seime galiausiai priimta nuostata praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.
Už tai, kad projektu reikalavimas identifikuoti klientus būtų numatytas nuo 700 eurų vertės sandorių ribos, ketvirtadienį balsavo 66 Seimo nariai, 8 prieš, o 12 susilaikė.
Didinamas kriptoįmonėms taikomas įstatinio kapitalo reikalavimas, griežtinami kriterijai vadovaujantiems darbuotojams
Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje. Tuomet jį apsispręsta svarstyti skubos tvarka.
Projektu taip pat nustatoma išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.
Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.
Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.
Daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai7
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...