- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sutartis reikia skaityti, pasakys jums teisininkai. O kredito sutartis – ypač, papildys asmeninių finansų ekspertai. Tačiau skolindamiesi vartojimo reikmėms Baltijos šalių gyventojai aukščiausiu prioritetu laiko įmokos sumą, o tolesnės sutarties sąlygos – mokėjimų terminai, išankstinis kredito grąžinimas, baudos už sutarties nevykdymą ir kitos – svarbios tik pusei estų, 44 proc. lietuvių, vienam iš trijų latvių, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta vartotojų apklausa.
Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi skolintoją, lietuviai pagal savo vardijamus prioritetus panašūs į estus. Abiejų šalių gyventojai trimis pagrindiniais kriterijais skolinantis dažniausiai įvardija mėnesio įmoką, metines palūkanas ir sutarties sąlygas. Kaimynai latviai pagal savo prioritetus skolinantis skiriasi nuo abiejų savo kaimynų – mat didžiausia dalis, arba 41 proc. latvių, renkasi tą kredito davėją, kuris netaiko sutarties sudarymo mokesčio.
O kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje šeši iš dešimties apklaustųjų renkantis skolintoją daugiausia dėmesio skiria mėnesio įmokos dydžiui, beveik pusė, arba 49 proc., prioritetu laiko metinę palūkanų normą, o 44 proc. – likusias sutarties sąlygas.
„Neretai susiduriame su klientų „nežinojimu“, kada jie turi atlikti kredito įmoką. Suprantame, kad džiaugsmas nauju pirkiniu sukelia geras emocijas, tačiau įsigilinti į sutarties sąlygas svarbu net ir apimtiems pakylėjimo jausmo. Ypač turint galvoje, kad nuolat užmirštant mokėjimo dieną gali suprastėti kliento kredito istorija, kuri labai svarbi tvarkant savo asmeninius finansus“, – sako Regina Ungulaitienė, „Luminor“ Nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Lietuvoje.
Apklausa parodė, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai vartojamąją paskolą dažniau renkasi palyginę įvairių skolintojų pasiūlymus – taip daro trečdalis respondentų Lietuvoje (37 proc.) ir Latvijoje (33 proc.). Tuo tarpu estai paraiškas gauti paskolą dažniausiai teikia bankams, kurių klientai yra – tai nurodė 37 proc. respondentų Estijoje.
Kitas svarbus aspektas lietuviams renkantis vartojimo paskolos pasiūlymą yra ankstesnė patirtis – penktadalis, arba 19 proc. respondentų, pasakė, kad turėję gerą skolinimosi patirtį praeityje greičiausiai naudotųsi to paties paskolų teikėjo paslaugomis.
Skolinasi stambiems pirkiniams
Apklausa atskleidė, kad dažniausiai Baltijos šalių gyventojai skolinasi stambesniems pirkiniams. Taip teigia 43 proc. respondentų Estijoje, panašiai ir Lietuvoje bei daugiau nei trečdalis respondentų Latvijoje (35 proc.). Panašu, kad antras dažniausias paskolos tikslas Lietuvoje ir Estijoje yra naujų idėjų įgyvendinimas (atitinkamai 30 proc. ir 31 proc.), kai 31 proc. latvių skolinasi pritrūkus pinigų nenumatytoms išlaidoms. Šis skaičius yra beveik perpus didesnis Lietuvoje (17 proc.), Estijoje (16 proc.). Taip pat latviai mažiau skolinasi savo idėjoms įgyvendinti – šį paskolos tikslą nurodė 24 proc. apklaustųjų.
Gyventojų įpročių, susijusių su vartojimo paskolų naudojimu, apklausa buvo atlikta „Luminor“ bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Reprezentatyvios atrankos būdu birželio mėnesį buvo apklausti 3026 respondentai: 1012 Latvijoje, 1009 Lietuvoje, 1005 Estijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai12
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...