Kredito sutartys: susikoncentravus į įmoką pristinga dėmesio kitoms sąlygoms

  • Teksto dydis:

Sutartis reikia skaityti, pasakys jums teisininkai. O kredito sutartis – ypač, papildys asmeninių finansų ekspertai. Tačiau skolindamiesi vartojimo reikmėms Baltijos šalių gyventojai aukščiausiu prioritetu laiko įmokos sumą, o tolesnės sutarties sąlygos – mokėjimų terminai, išankstinis kredito grąžinimas, baudos už sutarties nevykdymą ir kitos – svarbios tik pusei estų, 44 proc. lietuvių, vienam iš trijų latvių, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta vartotojų apklausa.

Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi skolintoją, lietuviai pagal savo vardijamus prioritetus panašūs į estus. Abiejų šalių gyventojai trimis pagrindiniais kriterijais skolinantis dažniausiai įvardija mėnesio įmoką, metines palūkanas ir sutarties sąlygas. Kaimynai latviai pagal savo prioritetus skolinantis skiriasi nuo abiejų savo kaimynų – mat didžiausia dalis, arba 41 proc. latvių, renkasi tą kredito davėją, kuris netaiko sutarties sudarymo mokesčio.

O kaip yra Lietuvoje?

Lietuvoje šeši iš dešimties apklaustųjų renkantis skolintoją daugiausia dėmesio skiria mėnesio įmokos dydžiui, beveik pusė, arba 49 proc., prioritetu laiko metinę palūkanų normą, o 44 proc. – likusias sutarties sąlygas.

„Neretai susiduriame su klientų „nežinojimu“, kada jie turi atlikti kredito įmoką. Suprantame, kad džiaugsmas nauju pirkiniu sukelia geras emocijas, tačiau įsigilinti į sutarties sąlygas svarbu net ir apimtiems pakylėjimo jausmo. Ypač turint galvoje, kad nuolat užmirštant mokėjimo dieną gali suprastėti kliento kredito istorija, kuri labai svarbi tvarkant savo asmeninius finansus“, – sako Regina Ungulaitienė, „Luminor“ Nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Lietuvoje.

Apklausa parodė, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai vartojamąją paskolą dažniau renkasi palyginę įvairių skolintojų pasiūlymus – taip daro trečdalis respondentų Lietuvoje (37 proc.) ir Latvijoje (33 proc.). Tuo tarpu estai paraiškas gauti paskolą dažniausiai teikia bankams, kurių klientai yra – tai nurodė 37 proc. respondentų Estijoje.

Kitas svarbus aspektas lietuviams renkantis vartojimo paskolos pasiūlymą yra ankstesnė patirtis – penktadalis, arba 19 proc. respondentų, pasakė, kad turėję gerą skolinimosi patirtį praeityje greičiausiai naudotųsi to paties paskolų teikėjo paslaugomis.

Skolinasi stambiems pirkiniams

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai Baltijos šalių gyventojai skolinasi stambesniems pirkiniams. Taip teigia 43 proc. respondentų Estijoje, panašiai ir Lietuvoje bei daugiau nei trečdalis respondentų Latvijoje (35 proc.). Panašu, kad antras dažniausias paskolos tikslas Lietuvoje ir Estijoje yra naujų idėjų įgyvendinimas (atitinkamai 30 proc. ir 31 proc.), kai 31 proc. latvių skolinasi pritrūkus pinigų nenumatytoms išlaidoms. Šis skaičius yra beveik perpus didesnis Lietuvoje (17 proc.), Estijoje (16 proc.). Taip pat latviai mažiau skolinasi savo idėjoms įgyvendinti – šį paskolos tikslą nurodė 24 proc. apklaustųjų.

Gyventojų įpročių, susijusių su vartojimo paskolų naudojimu, apklausa buvo atlikta „Luminor“ bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Reprezentatyvios atrankos būdu birželio mėnesį buvo apklausti 3026 respondentai: 1012 Latvijoje, 1009 Lietuvoje, 1005 Estijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių