- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas.
Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena ir skatina gyventojus, kraujo jau paaukojusius 40 kartų arba 200 kartų – plazmos, dėl pensijų kreiptis anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius. Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu – iki 130,58 euro. Fiksuojama nemažai atvejų, kai tokias pensijas gauti galintys donorai tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis ir jos nėra skiriamos, todėl NKC ir ragina nedelsti.
Iki birželio šios pensijos dydis siekė 118,7 euro, o pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, nuo birželio 1 d. ji pakilo iki 130,58 euro.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvi pensijas.
NKC direktorius Daumantas Gutauskas tikisi, kas ši valstybės padėka simboliškai paskatins kraujo donorus, kurie nepailsdami aukoja kraują ir prisideda gelbėdami kitų gyvybes. Be to, nemažai donorų pamiršta labai svarbų dalyką – kreiptis dėl šios valstybinės pensijos.
„Būtent todėl labai noriu priminti ir paraginti, kad 40 kartų kraujo arba 200 kartų plazmos paaukoję donorai, nesvarbu kiek jiems yra metų, jau dabar gali kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo – pateikti reikiamus dokumentus NKC, susitvarkyti formalumus tam, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus nebereikėtų to daryti. Be to, kartais žmonės išvis pamiršta kreiptis ir dėl to valstybinės pensijos negauna. Tad geriau nedelsti ir susitvarkyti formalumus dabar, pavyzdžiui, būnant 40-ies metų, kai kraujo donoras jau gali pretenduoti į tokią pensiją, o sulaukus senatvės tiesiog pradėti gauti šią valstybės padėką už pasiaukojimą kraujo donorystei“, – sakė D. Gutauskas.
NKC vadovas primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes, todėl aukojantieji kraują prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir padeda papildyti rezervą.
Kaip nurodoma NKC pranešime, šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, gaunantys šią pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas. Garbės donoras įgyja teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri mokama sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki liepos pabaigos atlikta daugiau nei 38 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC buvo daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.
NKC primena, kad kraujo duoti gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus, išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepersirašiusiems sutarčių elektra gali gerokai brangti: pasidalijo naudingais patarimais8
Žmonės, pasirašę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, raginami jas atidžiai peržiūrėti, kol dar yra laiko palyginti kainas ir priimti geriausią sprendimą. Nuo liepos Vyriausybė elektros nebekompensuos. LNK reportaže patarimais dal...
-
Ruošiamasi rekonstruoti kelio Vilnius–Utena ruožą Utenoje1
Ruošiantis skelbti beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius–Utena atkarpos Utenoje rekonstrukcijos rangovo konkursą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pradeda parengiamuosius darbus. ...
-
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelb...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių7
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Daržovių augintojai neprisimena, kada prieš sodinimą laistė perdžiūvusią dirvą1
Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didel...
-
Žiniasklaida: nuo liepos už ploniausius plastikinius maišelius prekybininkai ims 1–5 centus67
Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas. ...
-
Siūloma etiketėse nurodyti dabar po privačiais ženklais besislepiančius gamintojus7
Seime skinasi kelią iniciatyva gamintojus, kurie slepiami naudojant privačius prekybininkų ženklus, nuo 2024 metų liepos įpareigoti prekės ar produkto etiketėje nurodyti jų identifikavimo informaciją. ...
-
Seimas bandys tramdyti mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio14
Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio. ...
-
Kainos Lietuvoje per metus augo sparčiau nei Estijoje, lėčiau nei Latvijoje1
Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
RRT: 5G tinklas jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos7
Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais...