Kokių gidų labiausiai trūksta Lietuvoje?

Lietuvoje yra apie 4 tūkstančius asmenų, galinčių teikti gido paslaugas, tačiau šalyje labai trūksta gidų, išmanančių apie Lietuvos regionus. Todėl neretai kelionių organizatoriai kratosi tokių užsakymų - trūksta žinovų, gebančių kokybiškai parengti kelionę per kelis regionus. Kasmet į gidų pažymėjimus išduodantį Valstybinį turizmo departamentą kreipiasi apie 250 asmenų, norinčių tapti gidais.

„Lietuvos žinovų, kuriuos su grupe turistų būtų galima drąsiai siųsti į kokį nors regioną, yra vienetai. Mūsų šalies regionų išmanymas yra daugumos gidų silpnoji vieta - tai yra perspektyvi ir dar neužpildyta niša. Ypač tai pasakytina apie jaunus žmones, kurių suvokimas apie Lietuvą dažniausiai baigiasi tik apsilankymu Vilniuje, Kaune, Palangoje ar Druskininkuose“, - teigia sostinėje veikiančios bendrovės „Senamiesčio gidas“ vadovas Jonas Ignatonis.

Asmuo, norintis įgyti gido kvalifikaciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Jis turi išklausyti ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas ir būti išlaikęs praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Norint gauti gido pažymėjimą, Valstybiniam turizmo departamentui reikia pateikti prašymą, aukštojo mokslo baigimo diplomo kopiją, gidų rengimo kurso baigimo pažymėjimo kopiją arba pažymą apie išlaikytus teorinį ir praktinį gidų rengimo kurso egzaminus.

Valstybinis turizmo departamentas išduoda leidimus rengti gidų kursus bendrovėms, jeigu jų pateikta programa ir dėstytojai atitinka nustatytus reikalavimus.

Gidų kursus rengiančiai bendrovei vadovaujantis J. Ignatonis teigia, kad turistų srautams didėjant, vis paklausesni tampa tie gidai, kurie gali atvykusiems turistams ekskursijas vesti jų gimtąja kalba.

„Turistai iš Skandinavijos ir Šiaurės šalių dažniausiai pasitenkina anglų kalba vedama ekskursija, o Pietų Europos, Azijos gyventojai nori viską girdėti tik savo kalba“, - tvirtina pašnekovas.

Pastaruoju metu itin paklausus yra vadinamasis žydiškasis turas po Vilnių, nes čia yra gyvenę iškilių žydų asmenybių, svarbus ir litvakų palikimas, žinomas visame pasaulyje. „Artėja 2020-ieji metai, kurie paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Gaono metais, tad šių ekskursijų poreikis dar labiau išaugs“, - įsitikinęs J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, į Lietuvą iš įvairių šalių atvykę žydai čia ieško savo šaknų, nori aplankyti senelių ar net prosenelių gimtąsias vietas. Vesti ekskursijas žydams nėra paprasta: jie būna labai gerai pasiruošę, yra labai reiklūs, užduoda ne vieną klausimą, todėl ir ne kiekvienas gidas gali jas vesti, jis turi neapsiriboti vien tik sausais faktais.

„Todėl kai žydai užsakinėja ekskursijas, jie dažniausiai jau pageidauja konkretaus gido ar gidės, turinčių rekomendacijų iš anksčiau pas mus viešėjusių ir įsitikinusių, kad moka atskleisti temą. Jiems tai yra labai svarbu“, - sako J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, turistų srautus nemažai lemia ir pigūs skrydžiai iš vienos ar kitos šalies. Jeigu tik atsiranda pigus tiesioginis skrydis, yra didelė tikimybė sulaukti daugiau to miesto ar tos šalies turistų. Taip pat ekskursijų po Lietuvą poreikį didina įvairių tarptautinių konferencijų dalyviai, kurie laisvu nuo konferencijų metu dar nori pamatyti ir mūsų šalį.

Priklausomai nuo šalies, iš kurios atvyko turistai, gidai visuomet stengiasi atskleisti Lietuvos ir tos šalies sąsajas. Kiekvienam turistui labai smagu atrasti Lietuvoje tai, ką paliko jo tautiečiai tegu ir prieš daugelį šimtų metų.

Nors dauguma turistų Lietuvoje renkasi į UNESCO paveldą įtrauktus objektus - Vilniaus senamiestį (aplankant ir Trakus), Kernavės archeologinę vietovę bei Kuršių neriją, vis labiau populiarėja vadinamasis nestandartinis turizmas - pavyzdžiui, ornitologinis turizmas, kai vykstama stebėti įvairių rūšių paukščių. Užsienyje vis geriau žinomos tokio turizmo kryptys yra Nemuno deltos regioninis parkas bei Žuvinto biosferos rezervatas. Kitus traukia tam tikri konkretūs objektai, pavyzdžiui, sovietmečiu prie Platelių ežero Plokščiuose veikusi raketų bazė.

ELTA primena, kad Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio - 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc., iki 1,66 mln.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių