Quantcast

Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?

Gaisrai Australijoje ir auganti geopolitinė įtampa Persijos įlankoje – šie įvykiai tiesiogiai veikia pasaulinę pieno pramonę, kurios dalimi yra ir Lietuva, eksportuojanti didesniąją dalį mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos.

Lietuva pieno produktus eksportuoja į 65 valstybes. Didžiausią eksporto dalį sudaro produktų pardavimas Europos Sąjungoje (ES). Užsienyje daugiausia parduodama lietuviškų sūrių, išrūginių baltymų, grietinėlės ir pieno miltų.

Lietuvos užsienio prekybą labiausiai veikia situacija Europos maisto prekių biržose. Tuo tarpu ES yra didžiausia pieno gaminių eksportuotoja, todėl svarbūs ekonominiai pokyčiai pasaulio regionuose turi tiesioginės įtakos Bendrijos pienininkams.  

Gaisrų Australijoje poveikis

Gaisrų sezonas Australijoje įprastas reiškinys – miškai šiame krašte gali degti ištisą pusmetį, pradedant gruodžiu ir baigiantis liepai.

Įprasta ir tai, kad išdegę laukinės gamtos plotai gana greitai atgyja: krūmynai ir medžiai netrunka ataugti, atsistato ir laukinių gyvūnų populiacijos.

Tačiau pastarasis gaisrų sezonas Australijai yra itin sudėtingas. Sunkiai valdomi siautėjantys gaisrai kirto ne tik laukinei gamtai, bet ir mėsinių galvijų augintojams ir pieno ūkiams.

Gaisrų nuniokotuose regionuose reikšmingai sumažėjo pašarų atsargos. Susisiekimą keliais gabenant krovinius ir produkciją apsunkina išvirtę medžiai, gyventojai patiria elektros energijos ir geriamojo vandens tiekimo trikdžių.

Pieno gamyba mažėjo

Gaisrų teritorijos apėmė svarbius Australijos pienininkystės regionus, kuriuose sutelkta maždaug trečdalis visos pieno pramonės šalyje.

Per pastaruosius kelerius metus dėl nepalankių gamtinių sąlygų Australijoje pieno gamyba ūkiuose nuosekliai mažėjo, o paskutinis gaisrų sezonas australams ūkininkams sudavė papildomą didelį smūgį.

Vien per praėjusius metus, palyginti su 2018 metais, pieno gamyba ūkiuose susitraukė daugiau kaip 7 proc., taip pat smuko visų pagrindinių pieno produktų gamyba. Australijos pieno pramonė yra viena didžiausių produkcijos eksportuotojų pasaulyje, todėl pastarojo meto situacija jau paveikė ir pieno gaminių kainas globaliu mastu.

Indeksas išaugo

Šių metų GDT (Global Dairy Trade) pieno produktų prekybos aukcione, kuris įvyko sausio 7 d., pieno produktų indeksas išaugo 2,8 proc. Pažymėtina, kad per prekybos sesiją išaugo visų pieno gaminių kainos. Rimtesnių pasekmių pasaulio ekonomikai gali turėti ir įtampos didėjimas Persijos įlankoje. Aštrėjantys JAV ir Irano santykiai neabejotinai turės poveikio naftos kainoms.

Išlaidos degalams visame pieno pramonės sektoriuje sudaro reikšmingą sąnaudų dalį, pradedant pieno gamyba ūkiuose, žaliavos transportavimu į perdirbimo gamyklas ir produkcijos paskirstymu iki galutinio vartotojo. Naftos ir pieno produktų kainos eina koja kojon. Remiantis istorinėmis pieno gaminių ir žalios naftos kainomis koreliacija tarp šių abiejų kainų siekia daugiau kaip 80 proc.

Dvi priežastys

Priežastis yra dvejopa. Pirma, naftos kainos glaudžiai susijusios su pašarų gamyba, o kuo didesnė pašarų savikaina, tuo didesnė pieno gamybos kaina, taigi ir pieno produktų kainos. Antra, daugelis didžiausių pieno produktų importuojančių šalių yra ekonomikos, priklausančios nuo pajamų iš naftos, tokios kaip Saudo Arabija, Alžyras, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Iranas.

Daugelyje šių šalių daugiau nei pusę pajamų gaunama iš naftos eksporto. Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionas yra didžiausiame pasaulyje naftos eksporto ir pieno produktų importuotojas. Pieno gaminių eksportas į regioną smarkiai išaugo 2007-2014 metų laikotarpiu, esant aukštoms naftos kainoms. Tačiau kritus naftos kainoms, susitraukė ir pieno gaminių importas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

V

V portretas
Toki dalykai tai Lietuvos nebaudziamus zulikus pirniausiai pasiekia kad reikia viska brangint.

K.

K. portretas
Supratau. Visas rašinys skirtas tam, kad pateisintų pieno produktų kainų kilimą nutylint apie perdirbėjų pelnus ir jų didėjimą.

Anonimas

Anonimas portretas
Kas čia neaišku. Tas lietuviškas pienas nafik niekam nereikalingas ir nori sužlugdyti patys vakarai. Tuoj ikis olandisko vokiško austrisko. Kaimiečiai ir taip be darbo liko.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    7
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

Daugiau straipsnių