- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios kartos mobilusis 5G ryšys Lietuvoje galėtų būti įdiegtas jau 2022-ųjų viduryje. Tam rengiasi ir mūsų valstybinės ryšio reguliavimo institucijos, suradusios šiam naują technologijų revoliuciją sukelsiančiam ryšiui reikiamą dažnių juostą.
TV dažnis keisis
Vyriausybė šio mėnesio pradžioje nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Jai bus suteiktas kitas dažnis.
Tiesa, mūsų Vyriausybės atstovai labiau akcentuoja ne mokslininkų minimą naują pasaulinę pramonės ir technologijų revoliuciją, iš esmės pakeisiančią žmonijos gyvenimą. Lietuva, parūpinusi reikiamą dažnį belaidžio ryšio operatoriams, tikisi surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.
Ryšių reguliavimo tarnyba iki 2022 m. žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną. Radijo dažnių aukcione 2016-ųjų pradžioje valstybė penkiolikai metų pardavė teisę naudoti 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnius už bendrą 38,1 mln. eurų sumą trims didžiausioms Lietuvos telekomunikacijų bendrovėms.
IV pramonės revoliucija
Kaip skelbiama, 5G internetas bus prieinamas net atokiausiame kalnų slėnyje ar giliausiose įdubose, mat skleis signalą per palydovą, tokiu būdu dar labiau padarant internetą globalų ir prieinamą. Penktosios kartos ryšys neva bus tūkstantį kartų greitesnis už dabartinį 4G. Didelės raiškos filmą bus galima parsisiųsti vos per sekundę. Žmonės, keliaujantys ypač greitais traukiniais (važiuojančiais 500 ar 600 km/val. greičiu), galės mobiliaisiais telefonais naršyti internete. Tai naujos kartos ryšys, jungiantis įvairias technologijas, kuris žmonėms leis valdyti daiktus. Tiesa, dar nepagaminti ir įrenginiai, kuriais bus naudojama naujausia technologija.
Skaitmenizavimo eksperto ir futurologo esto Valdeko Lauro teigimu, 5G yra viena iš prioritetinių sričių (kartu su švietimu bei aplinkosauga), kurios paspartins IV pramonės revoliuciją, kai keisis viso pasaulio ekonomikos situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos.
Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi sėkmės ateityje.
"Nerimas, kad po penkerių ar dešimties metų tam tikrose darbo vietose žmones pakeis automatizuotos, robotizuotos programos, yra realus ir pagrįstas. Ir tai gali vykti net tose srityse, kur robotizacijos iš pirmo žvilgsnio nesitikima", – sako V.Lauras. Anot jo, ateityje robotai galės priimti ir nacionalinio lygio politinius sprendimus: "Jei sprendimai priimami remiantis tik duomenimis ir skaičiais, jie gali būti patikėti robotui."
Žmonės bus reikalingi
Vis dėlto ekspertas nemano, kad robotizacijos reikia išsigąsti. Jo teigimu, klaidinga manyti, kad įvairių darbų automatizacija atims iš žmonių darbo vietas. Anaiptol – jų atsiras daugiau, nei bus prarasta, nes darbo vietos kursis specialistams ir tiems, kurių darbo artimiausius metus negalės pakeisti kompiuteris. Net ir šiandien, nepaisant aukšto nedarbo lygio visoje Europoje, išlieka didelis IT specialistų poreikis. Ši tendencija bus pastebima ir toliau. Tačiau raktu į robotizuotą, kompiuterių darbu grįstą darbo rinką, yra nuoseklus mokymasis visą gyvenimą.
"Privatus ir viešasis sektorius kiekvienoje valstybėje turėtų intensyviai skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Lengvai prieinamas pakartotinis lavinimasis ir nuolatinio švietimo galimybių kūrimas yra būtinybė. Aš sakyčiau dar drąsiau: verta įvesti mokymosi valandas – kiekvieną dieną viena darbuotojo valanda bet kuriame darbe būtų skiriama mokymuisi, o ne darbui, – tvirtino šiemet Lietuvoje apsilankęs V.Lauras. Be to, jo manymu, nuolatinis tobulėjimas, intensyvios edukacinės programos ne tik atneštų ilgalaikę ekonominę naudą, bet ir padėtų mažinti socialinę nelygybę: "Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi sėkmės ateityje."
Jis pastebi, kad IT ir paslaugų skaitmenizavimas negali aplenkti viešojo sektoriaus. "Jau galime jausti, kad e.valdžia yra efektyvi mažinant biurokratiją ir korupciją, padeda taupyti laiką bei pinigus", – tvirtino ekspertas iš Estijos.
Ateities prognozuotojo V.Lauro įsitikinimu, 5G tinklai bus reikalingi savaeigėms transporto priemonėms (vienai pagrindinių netolimos ateities technologijų), būtų įmanoma labai daug sudėtingų užduočių atlikti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, medicininės operacijos, kurioms reikia didžiausio tikslumo ir greičio, galėtų būti atliekamos nuotoliniu būdu naudojant robotus-chirurgus.
Truputį atsiliksime
5G technologiją kuria Pietų Korėja, Europos šalys, ES, Kinija ir JAV. Europos Komisijos direktyva ES šalis ir Lietuvą įpareigojo 700 MHz dažnių juostą paruošti penktosios kartos mobiliojo ryšio technologijų atėjimui iki 2020 m. Tačiau mums keblumų gali kilti pasienio regionuose, kadangi Rusija ir Baltarusija tą patį dažnį naudoja antžeminei televizijai ir jos atlaisvinti neketina. Todėl šio pasaulio mokslininkų žadamo stebuklo Lietuva tikisi ne anksčiau nei 2022-aisiais.
Pasak žinovų, po penkerių metų JAV 5G ryšiu naudosis maždaug 50 proc. visų mobiliojo ryšio abonementų, Šiaurės Rytų Azijoje – 34 proc., o Vakarų Europoje – 21 proc.
Evoliucija nuo 1G
Mobiliojo ryšio era prasidėjo maždaug 1980-aisiais. Tada buvo išrastas vadinamasis 1G ryšys – belaidė telefono technologija, veikianti analoginio radijo ryšio signalais. Beveik prieš 30 metų atsirado 2G, skaitmeninis mobilusis ryšys (angl. Global System for Mobility, GSM). Ši technologija iki šiol naudojama balso telefonijai, signalizacijos, logistikos duomenų ir kitiems panašiems signalams perduoti.
2G buvo tobulinama, kad be pokalbių būtų galima siųsti dar ir duomenis, nes ryšio sparta nesiekė net 10 kbps (kilobitų per sekundę). Vyresni ryšio vartotojai dar prisimena, kad kažkada buvo GPRS (duomenų perdavimo greitis – jau 80 kbps), vėliau greitesnis EDGE standartas (išsiuntimas – 236,8 kbps, parsisiuntimo – 59,2 kbps).
2001 m. sulaukėme ir belaidžio interneto 3G technologijos, kuri leido tuo pat metu naudotis telefonu ir pokalbiams, ir siųsti duomenis. Nepamiršti dar to meto UMTS, HSPA standartai. Palyginti su šia diena, internetas veikė vėžlio greičiu, nors ir buvo tris kartus spartesnis, nei prieš tai buvęs.
3G technologija atgyveno. Maždaug nuo 2012 m. turime 4G LTE (angl. Long Term Evolution). Ja ryšį pradėjo teikti operatoriai, naudodami WiMAX ir LTE technologijas. Šis ryšys patikimas, greitas, jis suteikia galimybę naudotis įvairiausiomis paslaugomis, įskaitant daiktų internetą. Tačiau šiuo metu plėtojamas penktosios kartos 5G IMT (angl. International Mobile Telecommunications). Didžiosios pasaulio ryšio bendrovės planuoja 5G įdiegti 2020 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...