- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net 55 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad per ateinančius metus šalies ekonominė padėtis pablogės, vos 22 proc. tiki, jog pagerės, o 24 proc. manymu, išliks tokia pati. Kodėl estai gerokai optimistiškesni, nors mūsų ir jų gyvenimo sąlygos labai panašios? "Apklausos nėra patikimas barometras lyginant skirtingų valstybių ekonomikas ir ją vertinančių gyventojų nuotaikas", – "Kauno dienai" sakė ekonomistas, Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka.
Pesimizmui priežasčių nėra
Pasak prof. R.Lazutkos, apklausose lietuvių atsakymai dažnai būna nelabai optimistiški. Nors mūsų ekonominė padėtis neprasta, viena iš geriausių ES. Ir kokių nors priežasčių, kad ateitis pablogėtų, gyventojai negali numatyti.
Kas tą nuomonę formuoja?
"Labai svarbu, ką kalba politikai, žiniasklaida ir pan., – dienraščiui pasakojo žinomas ekonomistas. – Nes iš kur žmonės žinos apie ateitį. Jos niekas iš mūsų nežino. Dauguma dabartinių ekonomikos rodiklių gyventojai nesidomi, nestebi statistikos ir nežino, sprendžia tik iš bendrų kalbų."
Jei lygintume pajamas ir kainas, jos Estijoje ir pas mus beveik nesiskiria.
Kasmet ES yra atliekamas tyrimas, ar gyventojai gali susimokėti visas sąskaitas, kurios ateina per mėnesį, kol gaus kitą atlyginimą ar pajamų. Arba ar gali sau leisti labiau pasišildyti namus. Arba ar gali bent kas antrą dieną valgyti mėsą. Arba ar gali bent savaitę atostogauti ne namuose, išvažiuoti. Žodžiu, ar pakanka tam lėšų.
"Palyginę Lietuvos ir Estijos rodiklius matome, kad jie diametraliai priešingi, – atkreipia dėmesį R.Lazutka. – Labai nedaug estų atsako, kad negali. O lietuviai pagal neigiamus atsakymus priskiriami prie skurdžiausių šalių, atrodo, kad sunkiausiai gyvena. Jei lygintume pajamas ir kainas, jos Estijoje ir pas mus beveik nesiskiria. Pagal pastarųjų metų ekonomikos rodiklius mes šiek tiek lenkiame juos, na, būna, vienais metais puse ar procentu – jie, kitais metais – mes. Taip, kainų lygis pas juos aukštesnis, bet ir algos didesnės. Bet už savo uždarbį mes galime nusipirkti daugmaž tiek pat, kaip ir estai. Gal tokią lietuvių nuomonę formuoja viešoji informacija – kas kalbama žiniasklaidoje, kuo žmonės dalijasi socialiniuose tinkluose. Galbūt nelabai verta vertinti tuos skirtingų šalių atsakymus. Prasmingiau peržiūrėti atsakymų dinamiką, kaip vertino prieš metus, po metų, darant prielaidą, kad lietuviai tradiciškai pesimistiškesni. Mums svarbiau, kaip kinta nuotaikos."
Prof. Romas Lazutka: Ministerijos turėtų atsižvelgti į visus, o ne tik į tuos, kurie garsiausiai rėkia. Deja, žinome, taip nėra.
Ekonomistas pastebi, kad dažnai tyrimuose klausiama, ar žmonės laimingi. Kaip žmonės atsako? Tarkime, Žemės pietų pusrutulio šalyse, kur daug skurdžiau gyvenama, bet yra daugiau saulės, kaip Meksikoje, daugelyje Afrikos valstybių, žmonės laimingesni nei mes. Nelaimingų daugiau šiaurės pusrutulyje, nors jo šalys nepalyginti turtingesnės. Tokie yra nacionaliniai laimės supratimo skirtumai, kuriuos galėtų paaiškinti sociologai, psichologai. Todėl apklausos nėra patikimas barometras lyginant skirtingų valstybių ekonomikas ir ją vertinančių gyventojų nuotaikas.
ES šalyse ekonominė padėtis vidutiniškai prastesnė nei Lietuvoje, tačiau daug nusiskundimų dėl uždarytų verslų, gal dėl to gyventojų nuomonė apie ateitį neigiamesnė.
Pagalba labai vėluoja
Gal mūsų vertinimus lemia valdžios vangumas dalijant pažadėtąjį paramos paketą? Visiems reikia dabar ir iš karto.
"Kas tie visi? – svarsto profesorius. – Jei žvelgtume į ekonomikos struktūrą, pamatytume, kad tai yra smulkios parduotuvės, kirpyklos, grožio salonai. Pramonė dirba, kaip dirbusi. Visas viešasis sektorius, maždaug 400 tūkst. žmonių iš 1,4 mln. darbingų gyventojų, taip pat. Transportas, įskaitant geležinkelį, irgi. Visi gauna atlyginimus. Algos nėra sumažėjusios, praeitais metais netgi matėme, jų augimas siekė net 9 proc. Tai kokia čia 2020-ųjų krizė?"
Daliai verslo, kuris patiria sunkumų, mokesčių inspekcija ir "Sodra" atidėjo mokesčių mokėjimą. Daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Pasak R.Lazutkos, yra ir tokių, kuriems sunku. Pramogų sektorius. Bet jei pažiūrėtume visos visuomenės mastu, kokią dalį jie sudaro, pamatytume, kad labai nedidelę – gal 10 proc.
Pagalbos priemonės kitose šalyse yra panašios, kaip ir pas mus. Bet matome, kad kitur ekonomikos nuosmukis pernai siekė net 5,8 proc., o Lietuvoje – 1,3 proc.
Algos nėra sumažėjusios, praeitais metais netgi matėme, jų augimas siekė net 9 proc. Tai kokia čia 2020-ųjų krizė?
"Negalima sakyti, kad mūsų valdžios (nė vienos nenoriu nei girti, nei peikti) elgėsi kaip nors netinkamai. Objektyviai sakant, situacija nėra tokia bloga, palyginti su pasauline, – "Kauno dienai" sakė R.Lazutka. – Taip, dalis verslo skundžiasi, kad negauna tos pažadėtos paramos, Vyriausybė gal ir vangiai skirsto tuos milijonus. Tačiau, jei pažiūrėtume, rekordiškai didėjo įmonių indėliai. Tad apibendrinant nėra taip blogai."
Anot jo, yra tam tikrų grupių, pavyzdžiui, verslininkų organizacijos, kurios žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, pasitarimuose kalba apie dideles problemas. Verslo struktūros kritikuoja valdžios sprendimus.
"Jei reikėtų pildyti anketą, pasiklausęs viešosios nuomonės, ko gero, ir aš pažymėčiau punktą, kad Lietuvoje pagalba vėluoja, – kalbėjo ekonomistas. – Nuomonė suformuojama. Tačiau tiesioginio ryšio tarp gyventojų pesimistiškų apklausos rezultatų ir faktinės situacijos, kuri išmatuojama realiais rodikliais, nėra. Yra tyrimai, kiek žmonės per COVID-19 krizę neteko pajamų. Apklausos parodė, kad pas mus 30–40 proc. gyventojų jos mažėjo. Tačiau šis rodiklis nesiskiria nuo ES vidurkio – kai kur netektis skaičiuoja daugiau žmonių, už kai kuriuos mes gyvename geriau. Tai, kad dalis neteko pajamų, nepaaiškina, kodėl tokios pesimistinės lietuvių nuotaikos. Pensininkai, kurių yra 800 tūkst., nieko neprarado, biudžetininkai, kurių yra 400 tūkst., nieko neprarado. 1,2 mln. suaugusių šalies gyventojų finansiškai nenukentėjo."
Ašarota parama
Daliai žmonių mokamos vos 257 eurų išmokos per mėnesį. Tokia apgailėtinai menka paramos suma irgi formuoja bendrą slogią nuotaiką apie ekonomiką.
"Šios visuomenės dalies padėtis labai sunki, bet ji nedidelė, – lygino visuomenės sluoksnius R.Lazutta. – Nepalyginsi su ta, kuri nieko neprarado. Tačiau apie tuos, kurie mažiausiai gauna, daugiausia kalbama. Ir tai sukuria visuomenei įspūdį, kad valdžia netinkamai elgiasi. Kaip ir su ta 200 eurų darbo paieškos išmoka (aišku, kai kam išvis nereikėjo, nes nebuvo ekonomiškai aktyvūs). Tiems, kuriems reikėjo, negavo, nes greičiausiai nebuvo drausti "Sodroje" arba šios išmokos terminas baigėsi. Išties atrodo pasityčiojimas tie 200 eurų pragyventi mėnesį. Apklausos būna reprezantacinės, respondentai atrenkami iš visų visuomenės sluoksnių, dalis išties verčiasi iš tų mažų pinigų. Tačiau dauguma apie tai irgi yra girdėję. Tai, ko gero, ir nulemia tyrimų rezultatus, kurių išvada – ekonominė situacija blogės."
Vieniems duoda, kitiems – ne
Sunkus metas patalpų nuomos rinkoje. Verslui už nuomą kompensuojama, o apie žmones niekas net nekalba. Daugumoje šalių valdžia kažką daro: ragina savininkus atidėti nuomos mokesčius, neskaičiuoti numatytų baudų vėluojant susimokėti, neiškeldinti nuomininkų arba net kompensuoja dalį nuompinigių.
"Lietuvoje to nėra, – apgailestavo ekonomistas. – Aiškinama, kad čia tokių žmonių nedaug. O ir tie yra labai jauni žmonės, dažniausiai besinuomojantys būstą didmiesčiuose (ypač Vilniuje), kurie mažiausiai ekonomiškai nukentėjo. Tarkime, studentai, kurie dirbo prekybos centruose ar kavinėse padavėjais, ko gero, ir anksčiau neturėjo galimybių nuomotis atskirą butą. Bet jie greičiausiai išvažiuoja į provinciją pas tėvus, nes ir mokymasis dabar nuotolinis, nebūtina gyventi ten, kur jų mokslo įstaigos. Nesakau, kad į juos nereikėtų kreipti dėmesio. Aišku, reikėtų. Tačiau nėra kam ginti jų interesų. Prekybos įmonių, smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos, Darbdavių konfederacija dalyvauja Vyriausybės posėdžiuose, susitikimuose ministerijose, kelia problemas, o tų mažųjų nuomininkų atstovų nėra ir nėra kam kalbėti apie juos. Jie nėra asocijuoti, o jei kažkuris buto ar kambario nuomininkas ir papasakoja apie savo sunkumus žurnalistui, į vieno žmogaus istoriją dėmesys neatkreipiamas. Žinoma, yra ministerijos, kurios turėtų atsižvelgti į visus, o ne tik į tuos, kurie garsiausiai rėkia. Deja, žinome, taip nėra. Politikai yra spaudžiami stipresniųjų, jie į tai labiausiai ir reaguoja. Deja, toks politinis procesas."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...