Klaipėdos miestas verslui – tabu?

Nors Klaipėdos valdžia tikina esanti pasirengusi tapti norinčių čia investuoti verslininkų sąjungininke, tačiau investuotojai į miestą nesiveržia. Jau kurį laiką besitęsiantys bandymai prisivilioti vandens pramogų teikėjus – nesėkmingi, nejaučiama didesnio susidomėjimo ir senamiesčiu. Kiek linksmesnis tik pramoninis miesto veidas.

Pusmetį – nykuma

Klaipėdai jau beveik priartėjus prie naujojo baseino ir grandiozinio tilto statybų starto, pastebima, kad vien šie objektai netenkins didmiesčio lūkesčių.

Teigiama, jog miestui stinga investicijų į pramogų ir paslaugų sektorių, neatmetama, kad senamiestis taip ir liks be didesnio verslininkų susidomėjimo.

"Viskas prasideda nuo politinės valios, nuo apsisprendimo turėti tokius objektus", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys Valdemaras Anužis.

Pašnekovo teigimu, miestas turi stengtis ne uždirbti iš verslininkams parduodamų sklypų, o tiesiog siekti tokio objekto atsiradimo.

"Mūsų miestai yra nykūs pusę metų. Toks klimatas – šalta, drėgna, tamsu, depresija. SPA centrai paverčia miestą patraukliu", – teigė politikas.

Sklypai už simbolinę kainą

V.Anužis pastebėjo, kad pasaulyje taikoma praktika, kai krašto patrauklumą didinančių objektų vystytojams dideli sklypai atitenka už simbolinį mokestį.

"Teko matyti Švedijoje pavyzdžių, kai komunos konkuruoja, ir didžiausi sklypai hektarais atiduodami už vieną piniginį vienetą, o infrastruktūra įrengiama vien tam, kad įmonė investuotų ir sukurtų darbo vietų", – dėstė pašnekovas.

Politiko teigimu, uostamiestis tokiems sprendimams finansiškai yra pasirengęs.

Miestas laukia

Teigiama, kad Klaipėda pasirengusi visus investuojančius į kultūrą, sportą ar sveikatinimą atleisti nuo kai kurių mokesčių bei prisidėti prie infrastruktūros išvystymo.

"Privačios investicijos – pirmyn, bet kol kas tokių mes nesulaukėme. Jeigu yra verslininkas, kuris ateina, mes padarysime viską, kad jis pasiliktų", – tikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Pašnekovės teigimu, vienas verslo atstovų ir savivaldybės bendradarbiavimo pavyzdžių – alaus daryklos "Švyturys" statinio Bangų gatvėje rekonstrukcija. Miestas ir bendrovė planuoja pasirašyti sutartį dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo.

"Kas vysto, tas yra laukiamas, ir suteikiame visą pagalbą", – patikino A.Velykienė.

Direktoriaus pavaduotoja pabrėžė, kad uostamiestis stengiasi prisidėti ir prie tų projektų, kurie vykdomi viešaisiais pinigais.

Vykdant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją planuojama Danės gatvėje įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti Danės skverą bei rekonstruoti krantinę.

Senamiestis – lyg pasmerktas

Klaipėdoje jau kurį laiką kalbama ir apie merdintį senamiestį bei būtinybę čia pritraukti verslininkų, investuotojų, nekilnojamojo turto vystytojų, tačiau kol kas iniciatyvų gausos nėra.

V.Anužis neabejojo, kad dėl tokios situacijos kalti pagalius į ratus kišantys paveldosaugininkai.

"Senamiesčio situacija nesikeis tol, kol leteną ant jo bus uždėjęs Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Jo reikalavimai verslui yra neįveikiami", – patikino pašnekovas.

Investuotojus atgraso prievolė prieš vykdant net ir menkiausius darbus atlikti archeologinius tyrinėjimus, kurie kainuoja labai brangiai.

Šių darbų galėtų imtis savivaldybė ir taip palengvinti verslininkams tenkančią naštą.

Nemokės už nežinią

Komiteto narys pastebėjo, kad archeologiniai tyrimai veiklą gali sustabdyti net dešimtmečiui, todėl verslo atstovai ir nesiima investuoti į nežinią.

"Dabar senamiestis yra miręs, ir nėra ko apsimetinėti", – apibendrino V.Anužis bei pridūrė, kad kai kurių saugomų objektų vertė kelia rimtų abejonių.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu uostamiestyje susiklosčiusi situacija primena bandymą suaugusį žmogų aprengti vaikiškais drabužiais.

"Paveldosaugininkams reikia užsigrobti kuo didesnes apsaugos teritorijas ir turėti kuo daugiau apsaugos objektų tam, kad turėtų darbo", – rėžė V.Anužis.

Nėra ką pasiūlyti?

Tai, jog paveldosaugininkai – verslininkų siaubas, pripažino ir Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas. Tačiau tokia situacija ne tik uostamiestyje.

"Kad dūla Lietuvos senamiesčiai, yra ir Lietuvos kultūros paveldo sistemos bėda", – teigė A.Šulcas.

Klausimas, kaip privilioti verslininkus į Klaipėdos senamiestį, panašu, tampa retorinis, mat be barų ir kitų aptarnavimo sektoriaus galimybių Klaipėda šioje miesto dalyje verslininkams neturi ko pasiūlyti.

Todėl tikimasi, kad senamiestyje investicijas pažadins atsirasiantis Bastionų gatvės tęsinys ir nauji gyventojai.

"Mūsų senamiestis yra toks miniatiūrinis, todėl kokios čia gali būti investicijos? Prekybos centrų čia neįsileisi, pramonės taip pat. Į ką čia investuoti?" – klausė vicemeras.

Tačiau Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad senamiestyje esama sektinų pavyzdžių.

"Nesutinku, kad mūsų senamiestis merdi. Reikia dirbti patiems, pateikti tokią paslaugą, kuri būtų patraukli", – pabrėžė R.Taraškevičius.