Kinija Lietuvos verslui – ir potencialas, ir rizika (Kinijos ambasados komentaras)

Kinija dėl vykdomos agresyvios žvalgybos yra vertinama kaip viena rizikingiausių šalių ir vakarietiškų įmonių atžvilgiu ji taiko diskriminacinius reikalavimus, tačiau tai nesulaiko Lietuvos nuo siekio stiprinti partnerystę su šia šalimi aukštųjų technologijų srityje. Vis dėlto ekspertai perspėja apie galimas grėsmes ir ragina įmones apgalvoti "planą B".

Dar 2016 m. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neslėpė ambicijų tapti pasauliniu mokslo ir technologijų lyderiu. Tokia Kinijos valdžios pozicija didina ir ES, taip pat ir Lietuvos, galimybes įsilieti į šią milžinišką rinką su savo aukštosiomis technologijomis. "Versli Lietuva" duomenimis, per penkerius metus Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto į Kiniją apimtys išaugo beveik 7,5 karto ir ateityje turėtų toliau augti. Vis dėlto ekspertai įmones perspėja apie galimą technologijų kopijavimą bei prekybos su Kinija pertrūkius dėl jos prekybos karo su JAV.  Lietuvos valdžia, kuri Kiniją mato kaip vieną pagrindinių eksporto rinkų šioje srityje, grėsmių vertinimą palieka pačioms įmonėms.

Eksportas plečiasi

Kol kas Kinija, kaip eksporto rinka, labiausiai domisi Lietuvos maisto produktų gamintojai, tačiau ji, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, galėtų tapti viena pagrindinių technologijų eksporto rinkų.

"Dalis Lietuvos inovacijų kūrėjų ir gamintojų Kinijos rinką jau atrado ir turi su šia rinka susijusios patirties. Dėl to šalies inovacijų kūrėjai ir inžinerinės pramonės bendrovės vis dažniau domisi mokia Kinija ir eksporto į ją galimybėmis", – "Kauno dienai" teigė ministerijos atstovai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Lietuva į Kiniją 2018 m. eksportavo aukštųjų technologijų produktų už 22,36 mln. eurų – 13 proc. daugiau, palyginti su 2017 m. Tai sudarė 11,8 proc. viso Lietuvos eksporto į Kiniją. Vis dėlto šio eksporto apimtys savo ribų, ministerijos vertinimu, dar nėra pasiekusios – tikimasi, kad jos didės.

Šiuo metu iš technologinių produktų daugiausia į Kiniją eksportuota lazerių ir optinių gaminių (63 proc. viso Lietuvos auštųjų technologijų produktų eksporto į Kiniją). Nuo 2016 m. Kinija tapo pagrindine Lietuvos lazerių eksporto rinka. Taip pat eksportuojami imunologijos produktai (9 proc.), optinės spinduliuotės diapazono prietaisai (6 proc.).

Trys Lietuvos lazerių gamintojai: "Šviesos konversija", "Ekspla" ir "Altechna" – Kinijoje jau yra įsteigę savo atstovybes ir prekiauja savo produktais.

Nuo kopijavimo neapsaugos niekas

IT ekspertas Marius Pareščius "Kauno dienai" tvirtino, kad bemaž bet kokioje srityje bendradarbiavimas su Kinija pasižymi rizika – pirmiausia dėl to, kad kinai "kopijuoja viską iš eilės", t.y. produktus bando pasigaminti pigiau, o tuomet juos realizuoti.

"Kad Kinijos kompanijos bando kopijuoti ir perimti verslą, mes žinome, todėl pagrindinė rizika yra tai, kad partneriams ar pirkėjams Kinijoje įmonės atskleidžia savo gerąją praktiką, inovacijas. Manau, kad tai vyksta visose srityse. Kiti sako, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti inovacijoms ir IT, gynybos pramonei – toms sritims, kurių rizikos mums gali brangiai kainuoti nacionalinio saugumo sąskaita. Mes žinome, kad Kinijos programišiai laužiasi į lietuviškus serverius – tai matome praktiškai kiekvieną savaitę. Negalime žinoti, ar tos atakos yra skirtos įsilaužti į interneto puslapius, ar pavogti ir perduoti duomenis, ar sunaikinti juos, tačiau atakų skaičius didėja", –  pastebėjo pašnekovas.

Vis dėlto "Verslios Lietuvos" Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas produktų nukopijavimo riziką vertino nuosaikiai ir atkreipė dėmesį, kad eksportuojančios įmonės dirba globalioje rinkoje, tad su intelektinės nuosavybės iššūkiais susiduria nepriklausomai nuo rinkos.

"Net jei įmonė savo produktą eksportuoja į kitą rinką, jis nėra apsaugotas nuo kopijavimo – globalioje rinkoje produktą galima įsigyti ir iš kitos šalies, – sakė V.Ivanovas. – Jei nieko nekeisi savo gaminiuose, vis tiek atsiras konkurentas, kuris tave pranoks. Visame pasaulyje prekės ir paslaugos kopijuojamos, jas šiek tiek keičiant, – toks yra verslas. Taigi, ar mes dirbsime su Kinija, ar nedirbsime, nuo galimo produkto plagijavimo tai neapsaugos. Su tuo reikia kovoti kitais būdais – kurti inovacijas, pasirūpinti patentais."

Tačiau M.Pareščius neabejoja, kad technologijų patentai Kinijoje yra beverčiai. Jo žiniomis, tik didiesiems rinkos žaidėjams pavyksta apginti savo autorines teises, o mažiesiems tai yra neįveikiamas žygis.

"Naivu sakyti, kad patentavimas gali padėti. Juk Europos įmonėms tenka kautis Kinijoje, kinų teisme su kinų advokatais, pagal kinų tradicijas, kur veikia savo verslo gynyba", – įsitikinęs IT ekspertas.

Maža to, jo pastebėjimu, kinai tarpusavyje dalijasi informacija apie verslo įmones. Esą net tarptautinėse parodose vienam kinų verslininkui davusi savo vizitinę kortelę įmonė patenka į sąrašus ir netrukus sulaukia skambučių iš kitų Kinijos verslininkų, su kuriais anksčiau nėra turėjusi jokių reikalų.

M.Pareščius įsitikinęs, kad glaudesnis Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija padidintų tokios kinų veiklos apraiškas, mat išaugtų valstybės ar pavienių Kinijos įmonių susidomėjimas lietuviškomis įmonėmis. Jo manymu, eksportuodamos į Kiniją įmonės turėtų ne tik sutartyse įvesti saugiklius, bet ir gerai pasitikrinti, su kuo planuoja bendradarbiauti.

Reikia alternatyvaus scenarijaus

V.Ivanovas šių dienų aktualijų kontekste veikiau matytų dėl JAV ir Kinijos prekybos karo kylančias rizikas. Šiuo metu JAV vyriausybė yra uždraudusi dalytis savo technologijomis su Kinijos korporacija "Huawei" ir su ja susijusiomis įmonėmis. Toks draudimas reiškia, kad su šia kompanija bendradarbiaujanti lietuviška įmonė savo eksportuojamuose produktuose taip pat negali naudoti sprendimų, kurie yra užpatentuoti JAV kompanijų, pavyzdžiui, operacinės sistemos "Windows".

Mūsų Vyriausybė orientuota į politikos darymą, vietinį reguliavimą, bet ne pagalbą ar eksporto vertinimą, rizikų valdymą.

"Tad Lietuvos kompanijoms, kurios dirba su "Huawei" ar susijusiomis įmonėmis, gali būti iššūkis peržiūrėti savo technologinius sprendimus. Jei nesantaika tarp JAV ir Kinijos toliau plėtosis, gali būti, kad atsiras ir kitų Kinijos kompanijų, kurioms bus taikomi draudimai. Tad Lietuvos įmonėms, manyčiau, geriausia būtų diversifikuoti savo eksportą arba parengti scenarijų, kaip elgtis, jei, pavyzdžiui, trims ar šešiems mėnesiams sutriktų pardavimas Kinijoje", – rekomendavo V.Ivanovas.

Pati už aukštųjų technologijų eksporto į Kiniją didinimą agituojanti ministerija bendradarbiavimo su Kinija rizikos nevertina, esą tai yra pačių Lietuvos įmonių reikalas.

"Lietuvos įmonės pačios vertina riziką, priimdamos sprendimą eksportuoti savo produktus į kitas rinkas, priklausomai nuo eksportuojamo produkto specifikos", – aiškino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.

Tokią valdžios poziciją IT ekspertas M.Pareščius kritikavo. Jo teigimu, valstybė įmonių saugumu niekad nesirūpino ir yra užstojusi nebent maisto ir naftos produktų sektorius.

"Kitais atvejais valstybė ragina investuoti, eksportuoti, riziką prisiimant sau. Mūsų Vyriausybė orientuota į politikos darymą, vietinį reguliavimą, bet ne pagalbą ar eksporto vertinimą, rizikų valdymą", – sakė jis.

Vis dėlto technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų įmonė "NRD Cyber Security" prekybos su Kinija rizikas taip pat vertino nuosaikiai ir teigė, kad tinkamai įvertinus rinką įmonėms gali atsiverti didelės galimybės.

"Apie įvairias rinkas dažnai susiformuojame nuomonę iš žiniasklaida mus pasiekiančių žinučių. Šiuo metu yra nemažai šalių, tarp jų ir Kinija, apie kurias komunikacijoje dominuoja neigiami atspalviai. Norint įžvelgti verslo galimybes, potencialias eksporto rinkas svarbu vertinti pagal įvairius kriterijus ir atsižvelgti į rinkos niuansus bei struktūrą – Kinija kibernetinio saugumo produktams yra didelė, brandi ir uždara rinka, tačiau pažangūs, nišiniai sprendimai ten gali būti labai sėkmingi", –  sakė "NRD Cyber Security" vadovas Vilius Benetis.

Įžvelgia diskriminaciją

Europos Parlamento (EP) Ryšių su žiniasklaida koordinatorius Dovaidas Pabiržis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius du dešimtmečius Kinijos tiesioginių užsienio investicijų apimtys ES išaugo šešis kartus. Kinai aktyviai siekia įsigyti ES aukštųjų technologijų bendroves ir dažnai tai daro per valstybines įmones arba bendroves, turinčias sąsajų su valdžia.

EP taip pat įžvelgia nemažai diskriminacinių reikalavimų į Kiniją investuojančių vakarietiškų bendrovių atžvilgiu. Rugsėjį priimtoje rezoliucijoje dėl ES ir Kinijos santykių padėties europarlamentarai ragino Kiniją panaikinti Europos įmonėms taikomus apribojimus, stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Anot jų, Kinijos viešųjų pirkimų rinka užsienio tiekėjams ir toliau yra iš esmės uždara, todėl Europos įmonės patiria diskriminaciją.

Be to, EP išreiškė susirūpinimą dėl naujo Kinijos kibernetinio saugumo įstatymo, apimančio ir naujas reglamentavimo kliūtis užsienio įmonėms, kurios parduoda telekomunikacijų ir IT įrangą bei paslaugas. EP taip pat sunerimo dėl Kinijos masinio kibernetinės erdvės stebėjimo sistemų ir ragino priimti reglamentą dėl įgyvendinamų privatumo teisių bei pasmerkė Kinijos valdžios institucijų taikomas griežtas priemones, apribojančias interneto laisvę, ypač laisvę naudotis užsienio interneto svetainėmis.

"Interneto laisvės rezoliucijoje nurodoma, kad aštuonios iš 25 populiariausių pasaulio interneto svetainių, įskaitant didžiausių IT bendrovių svetaines, Kinijoje yra blokuojamos", – sakė D.Pabiržis.

EP taip pat pastebi, kad kai kurios Kinijoje veikiančios Vakarų bendrovės taiko vidinės cenzūros politiką.

Laima Andrikienė. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Komentaras

Dr. Laima Andrikienė

Europos Parlamento narė

Kalbėdami apie lietuviškų IT kompanijų neišnaudotas galimybes Kinijos rinkoje, turėtume akcentuoti kelis ypatingos svarbos dalykus, kurie, neabejoju, lemia ir lems Lietuvos IT kompanijų verslo sprendimus.

Pirma, Kinija yra PPO narė, tačiau jai iki šiol nepripažintas jos taip geidžiamas rinkos ekonomikos statusas. Taip yra todėl, kad Kinijoje komunistų partija ir XXI a. diktuoja visus svarbiausius sprendimus, leidžia įstatymus, proteguodama Kinijos kapitalo įmones ir kurdama aibes barjerų užsienio kapitalo investicijoms, ypač iš ES valstybių ir JAV.

Antra, nuo 2013 m. Kinija vykdo OBOR (One Belt, One Road) strategiją, ekonominės ekspansijos, deatlantizacijos (ES ir JAV konkurencingumo ir vaidmens pasaulyje silpninimo, kovos su jų strategine partneryste) strategiją. Kinijos strateginis tikslas –  būti ne tik didžiausia pasaulio valstybe gyventojų skaičiumi, turinčia didžiausią kariuomenę ir daugiausia vartotojų turinčia rinka, bet tapti dominuojančia pasaulio jėga jau iki 2030 m. Propagandinė antis? Anaiptol. Ši strategija sėkmingai vykdoma, jai įgyvendinti Kinija skiria trilijonus dolerių.

Trečia: Lietuvos valdžia OBOR (BRI) strategiją turi žinoti ir įvertinti jos padarinius – trumpalaikius ir ilgalaikius. Dėkui VSD už akių atvėrimą daugeliui įvairių lygių valdžios žmonių šių metų pavasarį, įvardijant Kinijos Liaudies Respubliką kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kinijai Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, rūpi viskas, kas yra susiję su mūsų valstybės saugumu, t.y. tokie mūsų ūkio sektoriai kaip energetika, transportas (jūrų ir oro uostai, geležinkeliai), komunikacijos ir medijos.

Kai kurių ES valstybių ir Europos Parlamento pastangomis neatsitiktinai, o labai kryptingai ES lygiu įteisinamas tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patikros mechanizmas, reiškiantis, kad visos potencialios Kinijos kompanijų investicijos į minėtus sektorius ES valstybėse narėse bus kruopščiai tikrinamos, kartu keičiantis informacija su Europos Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis. Kinija tuo būdu yra iš anksto informuota, kad jos planai gali būti užkardyti, kinams gali būti pasakyta "ne".

Ketvirta: nevalia pamiršti plačiai naudojamo Kinijos veikimo užsienio kompanijų atžvilgiu metodo, kuris vadinamas FTT (angl. Forced Technology Transfer) – prievartinio technologijos perdavimo. Jis reiškia, kad Kinija užsienio investuotojams iš Vakarų yra prikūrusi ar naujai sukuria tiek kliūčių ir barjerų, kad investuoti tampa ypač sunku. Norite to išvengti – dalykitės technologija, o būdas tam įteisinti – bendros įmonės su Kinija įsteigimas. Daugelis JAV ir Europos kompanijų konstatavo, kad jos buvo verčiamos dalytis technologija. Tai ypač paplitusi praktika, kalbant apie IT kompanijas, chemijos pramonės įmones ir kt. Nepaisant Kinijos valdžios garantijų, kad to nėra ar nebus, ši praktika tęsiasi.

Ir penkta: Kinijai rūpi ne tik jau minėti, su mūsų valstybių saugumu susiję sektoriai. Jiems rūpi ir investicijos į gynybos pramonę, kosmoso užkariavimo programos. Taip pat investicijos į viską, kas susiję su ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, konkurencingumu artimoje ir tolesnėje perspektyvoje. Todėl aukštosios technologijos, IT – ypatingo ir nuolatinio Kinijos intereso objektas.

Išvada aiški: neduokite vaikams degtukų. Vykstantys politiniai ir prekybos žaidimai su Kinija – ypač rimti, žaidėjai – nebūtinai draugai ir partneriai, greičiau konkurentai, todėl atsargumo ir rezervuoto požiūrio čia labai reikia. Kad tik nepasimautume ant kabliuko, kai siekiama lengvesnio šio meto problemos sprendimo, numojant ranka į galimus ilgalaikius neigiamus padarinius ar mūsų valstybės, visos ES konkurencingumo sumenkinimą tolesnėje perspektyvoje.


Komentaras

P. QU Baihua, patarėjas

Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje

Kinija nuolat stiprino intelektinės nuosavybės teisių apsaugą įstatymų leidybos, teisėsaugos ir teisingumo lygmeniu, suteikdama užsienio bendrovėms veiksmingas garantijas diegti naujoves Kinijoje bei siekti puikių rezultatų.

Kinija per gan trumpą laiką sukūrė visapusišką, aukštų standartų intelektinės nuosavybės teisinę sistemą ir nuėjo įstatymų leidybos kelią, kurį išsivysčiusios šalys paprastai užbaigia per dešimtis ar net šimtus metų. Sukurta visa inteletinės nuosavybės teisių apsaugos, taikymo ir valdymo sistema nuo teisės, planavimo, politikos iki vykdomosios valdžios institucijų. Buvusio Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos direktoriaus Árpád Bogsch nuomone tai yra „unikalus atvejis intelektinės nuosavybės istorijoje“.

Remiantis Pasaulinės intelektinės organizacijos duomenimis, patentų paraiškų skaičius Kinijoje septynis metus iš eilės buvo reitinguojamas kaip pirmas pasaulyje. Kinijos pasiekimai mokslo ir technologijų sferoje nuolat auga ir ji sparčiai tampa lyderiaujančia valstybe šioje srityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius

Saulius portretas
Vyksta dviejų pasaulio galių susidūrimas, Lietuvos balsas čia niekam neįdomus, ji privalės elgtis taip kaip bus pasakyta.

lkauniete

lkauniete portretas
..kinijos ekonomine "ekspansija" ===tolygi europieciams prazutis,,jei tokia stipri salis JAV apribojo Kinijos inporta ir investicijas ,,tai Lietuva turetu nesnausti...nes jie praris,,,tai butu 2ras mongolu jungas

Ne verslininkas

Ne verslininkas portretas
Visada svarbiausia pinigai. Bendras imones su Kinija steigia jau senai ir reikejo anksciau pagalvoti. Jeigu Kinija daro barjierus, tegul EU atsako tuo paciu. Rizika visada buvo ir bus, net ir tarp draugu, jau nekalbant apie versla.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių