- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialistai paskaičiavo, kad Lietuvoje užauginti iki pilnametystės vieną vaiką gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų. Ir tai – be privačių mokyklų. Koks tyrimas buvo atliktas ir kokie rezultatai – LNK pokalbis su SEB banko asmeninių finansų eksperte Sigita Strockyte-Varne.
– Kiek apklausėte tėvų?
– Apklausėme apie 300 tėvų, kurie turi vaikų nuo septynerių yra septyniolikos metų.
– Kas labiausiai nustebino?
– Kad tėvai bendrai net nebandę skaičiuoti, kiek gali kainuoti išlaikyti vaiką iki aštuoniolikos metų. Tai rodo ir tyrimo rezultatai, kad vos vienas iš dešimties yra bandęs arba svarstęs suskaičiuoti. Natūralu, nes vaiko gimimas yra vienas įsimintiniausių dalykų gyvenime ir kiekvienas investuotas euras į vaiko sveikatą, išsilavinimą yra to vertas. Tėvai neskaičiuoja.
– Ar Lietuvoje auginti vaiką, leisti į būrelius, mokyklą brangu?
– Brangu. Todėl prašėme paskaičiuoti tėvų, kiek jiems tai atsieina per metus. Iš tiesų, net 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad išleidžia nuo 3 iki 5 tūkst. eurų per metus. Dar 13 proc. papildomai atsakė, kad daugiau nei 5 tūkst. Paskaičiavome, kad tiems, kurie išleidžia per mėnesį daugiau nei 500 eurų, per aštuoniolika metų susidaro gana didelė suma – daugiau nei 100 tūkst. eurų. Net neskaičiuojant privačių burelių ir mokyklų.
Kuo vaikai vyresni, tuo jie tampa brangesni.
– Gal bandėte pažiūrėti, kuriuo tarpsniu vaikas tėvams brangiausias?
– Labai skirtingai. Pirmo vaiko gimimas gan brangus ir pirmaisiais metais, nes reikia viską supirkti, paruošti kambarį. Daugiau emocijų ir neapgalvotų sprendimų. Kuo vaikai vyresni, tuo jie tampa brangesni – jų norai brangesni, daugiau būrelių.
– Kokiems vaikų poreikiams tėveliai plačiausiai linkę atverti piniginę?
– Būreliams. Tačiau liūdna, nes net penktadalis tėvų atsakė, kad negali leisti vaiko net į vieną mokamą būrelį. Pusė apklaustųjų sakė, kad leidžia į vieną mokamą, apie ketvirtadalį į du ir tik labai maža dalis į tris mokamus būrelius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar mokyklinės išlaidos didelės tėvams?
– Remiantis Statistiko departamento paskelbtais duomenimis, liepos mėnesį išlaidos kanceliarinėms prekėms augo apie 14 proc. Tėveliams tai pasijautė. Tai brangus malonumas.
– 100 tūkst. suma yra be privačios mokyklos?
– Taip, kai vaikas nelanko privačios mokyklos. Privačios mokyklos kainuoja 6–15 tūkst. eurų per metus. Prisideda dar apie 72 tūkst. papildomai be maisto, transporto, ekskursijų.
– Kas labiausiai brango?
– Būreliai. Jie brango dešimtadaliu. Maistas mokykloje pabrango beveik 30 proc.
– Patarkite, kurioje vietoje tėvai galėtų sutaupyti, neskriausdami vaiko?
– Šio tyrimo tikslas ir buvo atskleisti, kad kainuoja užauginti vaiką, tačiau kai kur taupyti negalime. Rekomenduočiau edukacijai skirti pinigų, bet atsakingai rinktis, kurie būreliai vaikui reikalingi, ugdo norimas savybes. Kartais būrelius renkamės neišpildžius savo lūkesčių. Labai svarbu, ar vaikas gerai jaučiasi. Taip pat dar neįprasta žmonėms neštis į mokyklą savo maisto, nes mokykloje jis labai brangus.
– Ar tikrai jis labai brangus?
– Šiandien maistas mokykloje kainuoja maždaug nuo 3,5 iki 6,5 euro. Priklauso, ką vaikas valgo.
– Kur dar tėvai neapgalvotai išlaidauja?
– Pildydami vaikų įgeidžius, norus. Tai įvairios pramogos. Reikia kritiškai įvertinti šią dalį.
– O madingi drabužiai?
– Vaikams drabužiai ne tokie svarbūs kaip tėveliams. Kol vaikai maži, madingi drabužiai labiau tėvų įgeidis.
Mieste kalbinti tėveliai vieningai teigė, kad neskaičiuoja ir neskaičiavo, kiek jiems kainuoja vaikai. Tačiau pripažįsta, kad suma turbūt išgąsdintų. Daugiausia, pasak tėvų, kainuoja mokslai. Keli tėveliai pažymėjo, kad Lietuvoje išvis brangu auginti vaikus ir gyventi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...