Quantcast

Kiek skolinsimės vis didėjančiai biudžeto skylei užkimšti?

Įpusėjo antras karantino mėnuo, daugybė verslų sustojo, mokesčių surinkimas irgi apsivertė aukštyn kojomis. Panašu, kad suplanuotas šių metų biudžetas griūva lyg kortų namelis. Ar mūsų valstybė apskritai turi pinigų? Vyriausybė kalba apie milijar-dų pasiskolinimą. Ar sekasi skolintis? „Vyriausybė skolinasi. Šiuo metu einame vie-nu žingsniu toliau į priekį, pasiskolinama šiek tiek daugiau, nei reikia, su tam tikra atsarga“, – „Kauno dienai“ teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

Šių metų įstatymu patvirtintos suplanuotos valstybės biudžeto pajamos siekia 11,53 mlrd. eurų, įskaitant 1,982 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, o išlaidos yra 12,779 mlrd. eurų (įskaitant 2,236 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Dėl korona-viruso pandemijos visi gražūs planai žlunga?

Jau kovo 16-ąją, Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, griežtai apribojus dalies verslų veiklą, ministrų kabinetas prognozavo, kas gali nutikti su suplanuotu 2020-ųjų biudžetu. Svarstyta, kad valdžios sektoriaus pajamų kritimas gali būti panašus į buvusį 2008–2009 m. ir gali būti nesurinkta net 4,21 mlrd. eurų planuoto biudžeto. Seimas nedelsdamas patenkino Vyriausybės siūlymą padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų, taip pat nustatė naują valstybės garantijų limitą paskoloms. Padidinti šiemet numatyti garantijų limitai savival-dybėms, nacionalinės plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas / A. Zdramio nuotr.

Finansų ministerijos teigimu, Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito padidinimas, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, leistų pasiskolinti didesnes sumas, užtikrinant biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą laiku.

– Dar ne metas peržiūrėti valstybės 2020-ųjų biudžetą iš naujo?

– Prieš savaitę trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptarėme parlamentinę kontrolę dėl biudžeto vykdymo. Sulyginome duomenis iki karantino pradžios ir jį paskelbus. Vertinant visą pirmąjį metų ketvirtį, atsilikimai nėra labai dideli, jie labiausiai pastebimi po kovo 16-osios. Tačiau, žiūrint plačiau, dabar nėra svarstoma, kad biudžetą reikėtų koreguoti. Kad ir kaip būtų, numatyta didinti pensijas, atlygini-mus mokytojams ir kitas numatytas išmokas. Tikslas yra gyventi su tokiu išlaidų biudžetu, kokį turime. O jei trūks pajamų, Vyriausybei yra suteikta teisė skolintis ir tą trūkstamą biudžeto dalį padengti.

Dabar pagrindinis darbas, kuris vyksta, – dėl europinių pinigų panaudojimo. Kad jis būtų kuo spartesnis, kad į ekonomiką įsilietų kuo daugiau lėšų, tai irgi padidintų mokesčių surinkimą. Paskui daugybė kitų programų: tiek kelių, klimato kaitos, tiek atsinaujinančių energetikos išteklių. Dabar visoms ministerijoms pavesta peržiūrėti visas programas pagal savo sritis, kaip paspartinti lėšų panaudojimą, kad kiek įmanoma būtų su-mažintas ekonomikos nusileidimas.

Kad ir kaip būtų, numatyta didinti pensijas, atlyginimus mokytojams ir kitas numatytas išmokas. Jei trūks pajamų, Vyriausybei yra suteikta teisė skolintis ir trūkstamą biudžeto dalį padengti.

– Bet verslininkai sako, kad per pusantro mėnesio didesnės paramos nesulaukė. Ar ministerijos spės peržiūrėti tas programas ir atsukti finansų čiaupelius, kad verslas nespėtų žlugti?

– Kiekvieną savaitę tiek Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, tiek darbo grupė domisi finansinių paslaugų prieinamumu ir finansų ištek-liais. Pirmiausia peržiūrime Vyriausybės finansines priemones, kurios jau startavo. Ką matome? Prastovų kompensavimas, išmokos dir-bantiems pagal individualios veiklos pažymas, tos priemonės tikrai neblogai veikia.

Blogiau dėl paskolų. Tačiau jau palengvinome sąlygas. Per posėdį prieš savaitę palyginome Estijos, Latvijos pavyzdžius, kaip ten veikia ekonomikos skatinimo programos, pasekėme jų pavyzdžiu ir verslui, kuris gali pretenduoti į paramą, pajamų praradimo procentą nuo 60 sumažinome iki 30. Padidintos ir maksimalios paskolų sumos.

Pagrindinė bėda, su kuria susiduriame, išlieka finansinių tarpininkų trūkumas. Šių tikslas teikiant paskolas pagal valstybės garantijas vis dėlto yra pelnas, todėl jų turime palyginti mažai. Todėl dabar tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiek „Invegai“ reikia susitelkti į tiesioginį skolinimą, apsieinant ir be finansinių tarpininkų, kurie šiuo metu mažai skolina.

– Kaip paramos priemonės veikia kitose valstybėse? Kuo pranašesni latviai, estai, lenkai?

– Jie nuėjo šiek tiek kitu keliu. Kai kurios mūsų priemonės startavo anksčiau, o jų truputį vėliau, bet be tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, tiek latviai, tiek estai leidžia pasiskolinti iki 1 mln. eurų (mes paskui iki tiek padidinome), bet ne daugiau kaip 25 proc. praėjusių metų apyvartos, arba ne daugiau nei dvigubas darbo užmokesčio fondas. Jų akcentas – šiaip juk įmonė nesiskolins, jei nereikia. Nustatė lengvesnes sąlygas, o prireikus peržiūrėtų ir, jei reikia, sugriežtintų. Mažiau reikalavimų, tai ir paspartino finansinių priemonių veikimą.

Pas mus viską sulėtino daugybė reikalavimų. Pavyzdžiui, reikėjo įrodyti, kiek krito pajamos ir kt. Tai kainavo papildomo laiko. Kol įmo-nės rinko įvairius duomenis, praėjo savaitė ir daugiau.

– Vis dėlto pinigai verslui nedovanojami. Tai paskolos apyvartinėms lėšoms. Pinigus reikės grąžinti. Vadinasi, ir kiti metai nebus leng-vi tiek valstybės biudžetui, tiek pačiam verslui, nes be nuostolių iš šios krizės išlips retas?

– Pas mus paskolos išduodamos, joms suteikiamos garantijos 2–3 metams. O latviai ir estai nuėjo kitu keliu, pasirinko maksimalų Europos Komisijos nustatytą šešerių metų terminą. Greičiausiai ir mums reikia ne pasilikti minimalų, o daryti, kaip jie, kad verslas lengviau galėtų išsidėstyti mokėjimus.

Kitas dalykas – reikia laukti, kokius sprendimus priims Europos Komisija. Balandžio antroje pusėje patvirtintas naujas 3 mlrd. eurų paramos planas.

– Ar ateina realūs europiniai pinigai? Nėra taip, kad Briuselis tik žada?

– Yra europiniai pinigai ir lengvesnės sąlygos, kaip juos naudoti. Leista valstybėms peržiūrėti visas sritis ir nuspręsti, kur labiausiai reikia perkelti tas lėšas. Dabar kiekviena ministerija įdėmiai tikrina visas savo prižiūrimas programas, sprendžia, pagal kurias reikia greičiau panaudoti, kurios gali palaukti, o joms skirti pinigai atitekti kitoms reikmėms.

– Ar mūsų valstybė apskritai turi pinigų? Vyriausybė kalba apie milijardų pasiskolinimą. Ar sekasi skolintis?

– Dabar nuolat skolinamasi tiek vidaus rinkoje, tiek užsienio. Galime pasidžiaugti, kad palūkanos tikrai nėra didelės – 0,1-0,3 proc. (Vakar Finansų ministerija pranešė, kad Lietuva antradienį, tarptautinėse rinkose išplatinusi dvi naujas euroobligacijų emisijas, iš viso pasiskolino 2 mlrd. eurų: penkerių metų obligacijų išplatinta už 750 mln. eurų su 0,25 proc. metinių palūkanų, dešimties metų – už 1,25 mlrd. eurų su 0,75 proc. metinių palūkanų, – red. past.)

– Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų. O jei nepakaks tiek, kad būtų užkimšta biudžete atsivėrusi skylė?

– Limitas yra toks, bet taip pat numatyta sąlyga, kad galės skolinti daugiau kitoms priemonėms, jei prireiks.

– Gal vertėjo už tokias mažas palūkanas skolintis iš karto daugiau? Kai visoms valstybėms reikės papildomų finansinių injekcijų, ar neliksime paskutiniai ir neteks skolintis labai brangiai?

– Vyriausybė skolinasi. Dabar labai sunku nuspėti, koks bus reikalingas pinigų kiekis. Bet šiuo metu einame vienu žingsniu toliau į priekį, pasisko-linama šiek tiek daugiau, nei reikia, su tam tikra atsarga.

– Ar ministerijoms duoti konkretūs terminai, iki kada turi perskirstyti turimas lėšas, ar neliks jos nepanaudotos, kaip vis dar atsitinka mūsų valstybėje?

– Yra nustatyta, per kiek konkrečiai laiko ir ką reikia padaryti. Ir kas mėnesį reikia atsiskaityti. Ir metų viduryje turėti sutartis su rangovais, kad pinigai realiai pasiektų ekonomiką.

Savivaldybėms taip pat nurodyta peržiūrėti savo programas, pavyzdžiui, keliams, kitiems infrastruktūros objektams, kad pagrįstų, ar tikrai spės panaudoti lėšas šiemet. Jei matysime, kad kažkam sunkiai sekasi, pinigai bus permetami į kitas sritis. Tai bus stebima nuolat.

– Ar įmanoma Lietuvoje laikytis terminų? Nedaug viešųjų konkursų dėl valstybei reikšmingų ir mažesnių projektų, kurie iš karto baigiasi sėkmingai. Dažniausiai ginčai dėl laimėtojo persikelia į teismus, procesai užtrunka ne vienus metus.

– Tariamės su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kokius įstatymus reikėtų pakeisti, kad procesas būtų paprastesnis, trumpesnis. Svarstėme, gal sutrumpinti teisinius ginčus.

Pavyzdžiui, didesnės vertės pirkimui reikia skelbti tarptautinį konkursą. O juk visi žinome, kad šiuo metu jokia užsienio įmonė net negali atvažiuoti dirbti pas mus, nes sienos yra uždarytos. Todėl reikia priimti laikinus sprendimus ir pagreitinti darbus.

Žinoma, jei pačios įmonės skųs teismams viena kitą, vilkins procedūras, tai irgi stabdys pinigų panaudojimą. Bet, vilkimės, esant dabartinei situacijai, verslininkai norės mažiau vieni su kitais ginčytis, o labiau dirbti.

– Ar pavyks sulaužyti įsigalėjusias tradicijas, kai konkursus dažniausiai laimi tos pačios įmonės, bet pačios nedirba? Daug apžioja, ta-čiau pajėgumų visus projektus įvykdyti neturi, samdo mažesnius subrangovus. Didiesiems dažniausiai lieka pelnas, o samdiniai vos išgyvena.

– Jau šis tas padaryta. Nuo šiemet, jei įmonė patenka į nepatikimų sąrašą, ji nebegali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Ši priemonė si-tuaciją ėmė taisyti. Pavyzdys – žinoma vandentvarkos įmonė buvo daugybę projektų per visą Lietuvą paėmusi ir visur vis atidėdavo darbų ter-minus. Kai viena savivaldybė pranešė, kad įtrauks ją į nepatikimų sąrašą, įvyko stebuklas – per mėnesį darbai buvo pabaigti.

– Jei dideliems projektams bus skelbiami tarptautiniai konkursai, o juos stengsis laimėti užsienio kompanijos, pinigai iškeliaus iš Lie-tuvos ir kalbos apie vietos verslo skatinimą liks tuščios. COVID-19 krizės metu visos valstybės rūpinasi, kad savi verslai išgyventų. Gal ir mums pirmiau savimi pasirūpinti?

– Kalbėsime su VPT, kad šį punktą laikinai atšauktų, gal iki metų pabaigos. Nors realiai užsieniečiai ir negali fiziškai atvažiuoti čia dirbti, tačiau šiandien pagrindinis mūsų klausimas – savas verslas. Kad jis turėtų užsakymų, kad dirbtų.

– Nepaisant to, daugybė verslų sustos ar apskritai žlugs vien dėl to, kad bankai krizių metu blogina skolinimosi sąlygas arba išvis ne-skolina.

– Lietuvos banko paprašėme surinkti 2019-ųjų duomenis apie įmonių finansavimą iš regionų, kai dar jokios krizės nebuvo. Matome, kad jau tada bankai sumažino skolinimą, o tarp įmonių ėmė augti tarpusavio įsiskolinimai.

– Kodėl komerciniai bankai supranta tik griežtą toną? Lietuvos bankas balandžio 16-ąją primygtinai neparagino kredito įstaigas kartu susitarti dėl paskolų moratoriumo sąlygų savo klientams. „Nepavykus susitarti, Lietuvos bankas pasiruošęs imtis iniciatyvos, kad atsirastų paskolų gavėjų ir kredito sektoriaus finansinius pajėgumus atitinkantis sprendimas“, – pareiškė centrinio šalies banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Tokio Lietuvos banko tono bendraujant su komerciniais bankais dar nebuvo tekę girdėti. Bet balandžio 20-ąją pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų (iki metų) atidėjimo privatiems klientams.

– Mūsų Seimo grupė, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija diskusijas apie tai pradėjome jau prieš gerą mėnesį. Kalbėjome, kad jei komerciniai bankai COVID-19 krizės metu neatidės sunkumų turintiems klientams kreditinių įsipareigojimų vykdymo, tai padarysime įpareigodami įstatymu arba Lietuvos bankas panaudos turimas priemones procesams valdyti.

Bankai ir su verslu buvo pradėję elgtis ne visai sąžiningai. Sulaukėme verslininkų kreipimosi, kad, „Invegai“ ėmus kompensuoti atidėtų paskolų palūkanas, kredito įstaigos pradėjo prašyti sutarties keitimo mokesčio. Tokio pat dydžio, kiek reikėtų palūkanų sumokėti. Lietuvos bankas žadėjo atidžiau pasižiūrėti, ar nėra piktnaudžiaujama situacija.

– Bet smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas visą laiką buvo labai prastas. Praėjusių metų vasarą Lietuvos banko paskelbto tyrimo duomenimis, šalyje beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Mažų įmonių segmente atmestų kredito suteikimo paraiškų dalis per metus padidėjo nuo 40 iki 61 proc., o bendra atmestų paraiškų dalis padidėjo nuo 22 iki 27 proc.

– Kalbėdamiesi su Lietuvos bankų asociacija, išgirdome, kad ten, iš kur traukiasi bankai, turi ateiti valstybė. Matyt, kitos išeities nėra. Vieni bankai uždaro skyrius, nes per mažas uždarbis, kiti apskritai išeina iš čia. Kai tokia situacija, verslui skolinti valstybė turi tiesiogiai: ar per pašto platformą, ar per kredito unijų sistemą, ar kt.

– Per šią krizę labai populiaru kalbėti apie valstybinio komercinio banko steigimą. Kiek tokios kalbos realios?

– Mūsų „Invega“ realiai atlieka banko funkcijas. Tik siauresnes nei bankai, negali indėlių priimti. „Invega“ turi banko licenciją. Aptariame Seime ir kitus modelius. Mums tik reikia nuspręsti, kuriuo keliu geriau eiti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

petras

petras portretas
Premijos ir priedai užkiša bet kokia skyle

Anonimas

Anonimas portretas
O sau į kišenę prisidėti reik kas ta valstybė svarbu carai

UFFO

UFFO portretas
tik pagalvokit 0.25 prc palukanos negerai butu konservai butu stabiliai 10
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių