- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilumos tiekėjai jau paskaičiavo – sausį mažiausiai už šildymą turėtų mokėti vilniečiai, o labiausiai šilumos kainą pajus panevėžiečiai. Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose ji irgi augo dėl brangusio biokuro, kurio kaina padidėjo 40 proc. Kas lemia šilumos kainas, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos energetikos agentūros vadovo Virgilijaus Poderio.
– Vilniečiai klauso ir galvoja – mazuto, dėl kurio Vilniuje buvo kilę ginčų, išraiška sąskaitose, pasirodo, mažesnė nei biokuro. Tiesa?
– Taip. Jeigu kalbame apie sausio mėnesio šilumos kainas visoje Lietuvoje, tai pačioje apačioje, prie mažiausių kainų tame trejetuke yra Vilnius, Tauragė ir Utena. Aukščiausios kainos, kurios kokius tris kartus didesnės, yra mažuose miesteliuose. O per vidurį yra tokie miestai, kaip Kaunas ir Panevėžys. Kitaip sakant, tas kainų skirtumas nuo pat apačios iki pat viršaus skiriasi maždaug tris kartus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl toks skirtumas?
– Todėl, kad maži miesteliai turi mažesnę sistemą, mažiau efektyvūs, dėl to didėja kaina. Kai kurie miesteliai turi dujų daug, o tai dar labiau kelia kainą. Taip ir susidaro toks skirtumas. Pavyzdžiui, tarp didžiųjų miestų Vilniuje visada būdavo didžiausia kaina, bet dabar po daug metų turi pačią mažiausią dėl mazuto.
Čia yra laikinas sprendimas. Dėl didelės taršos tuo keliu, aišku, neisime. Vilniuje kitąmet mazutą pakeis biokuras.
– Tikrai atsiras žmonių, kurie sakys, kodėl kiti miestai negrįžta prie mazuto. Juk daugelis turi tas uždarytas mazuto krosnis, ar ne taip?
– Čia yra laikinas sprendimas. Dėl didelės taršos tuo keliu, aišku, neisime. Šalies strategija yra tokia, kad biokuras sudarytų apie 90 proc. pačiu artimiausiu metu. Ir tos strategijos turime laikytis. Vilnius turbūt yra vienintelis miestas, kuris prie to yra perėjęs. Kiti miestai ar miesteliai vis dar dujų turi. Bet, manau, kad tos linijos bus laikomasi – Vilniuje kitąmet mazutą pakeis biokuras.
– Buvo baimintasi šaltos, ilgos ir brangios žiemos. Už gruodį sąskaitas jau apmokėjome, laukia – už sausį. Kokias jūs matote tendencijas?
– Jeigu lygintume 2021 metų ir praėjusių metų gruodžio mėnesius, tai sąskaitos visoje Lietuvoje išaugo maždaug 25 proc. Ketvirčiu yra padidėjusios. Tą patį panašiai galima prognozuoti ir už sausį, jeigu lygintume praeitų ir šių metų mėnesius, nes biokuro kainos yra išsilyginusios, nešokinėja nei aukštyn, nei žemyn. Matyt taip įžengsime ir į vasarį, ko labai tikiuosi.
– O lyginant su gruodžiu?
– Gruodžio šilumos kainas žinome, jos taip pat kokiais 3 proc. žemesnės. Bet vėlgi, sąskaita priklauso nuo to, kiek tos šilumos suvartosime. O tai lemia ir oro temperatūra. Minus 1 laipsnis į apačią sąskaitą padidina maždaug 4 proc. Tokia yra paprasta taisyklė. Jeigu orai atšals, kiekvienas laipsnis žemyn padidins mūsų sąskaitas 4 proc. Ir, aišku, ta amžina energetikų apeliacija į visuomenę – daug lemia, ar yra modernus, apšiltintas namas, ar butai. Čia sąskaitos skiriasi 3–4 kartus, jei lygintume modernius, renovuotus namus ir neatnaujintus, blogos būklės. Šilumos švaistymas yra pinigų švaistymas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...