- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko paskelbti duomenys rodo, kad lietuviai šiais metais skolinosi rečiau, nors vis didesnėms sumoms, taip pat daugėja kreditus teikiančių skirtingo tipo įstaigų. Tačiau tikrąją paskolos kainą, t. y. kiek sumokės už pasiimtą kreditą, vartotojams sužinoti yra ne taip paprasta.
Palūkanų norma atskleidžia ne viską
Įprasta manyti, kad paskolą labiau apsimoka imti iš to kreditoriaus, kuris siūlo mažesnes palūkanas. Tačiau mažesnis palūkanų procentas nebūtinai reiškia pigesnę paskolą.
„Dalis žmonių į kredito įstaigas dėl paskolos vis dar kreipiasi pasidomėję tik metine palūkanų norma. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad skelbiamos 7 proc. palūkanos, apskaičiavus bendrą kredito kainą, tampa 35 proc. ar net 70 proc.“, – sako Tadas Matusevičius, kredito unijos „Neris“ ekspertas. Anot jo, net ir greta 0 proc. palūkanų atsiranda papildomų mokesčių.
„Didelę papildomai sumokamų mokesčių dalį gali sudaryti įvairiai pavadinti mėnesiniai mokesčiai, pvz., mėnesinis administravimo mokestis, mėnesinis sąskaitos palaikymo mokestis“, – teigia T. Matusevičius. Kiti mokesčiai, kuriuos dažniausiai teks padengti skolinantis pinigus ir kuriais verta pasidomėti iš anksto – notaro mokestis, vienkartinis sutarties administravimo arba sudarymo mokestis, minimalus kasdienių paslaugų mokestis. Kai kurie šių mokesčių nurodomi procentais nuo viso kredito.
Nepastebimi mokesčiai
Pasak T. Matusevičiaus, tiksliausiai kredito kainą parodo rodiklis, žymimas BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma). Jis privalo būti nurodytas kiekviename standartiniame kredito pasiūlyme ir apima visus pagal sutartį numatytus įsipareigojimus. Kaip ir palūkanų norma, BVKKMN yra nurodomas procentais, todėl geriausia paskolų pasiūlymus vertinti lyginant BVKKMN dydžius.
Dar vienas kiekviename kredito pasiūlyme nurodomas rodiklis – bendra mokama suma, nurodanti, kiek pinigų pasiskolinę turėsite grąžinti iš viso.
Į ką atkreipti dėmesį kredito sutartyje?
„Pastebima, kad lietuviai mėgsta pastovumą, t. y. paskolai renkasi tą finansų įstaigą, kurioje turi sąskaitą, atsižvelgia į pažįstamų rato rekomendacijas“, – sako T. Matusevičius. Nepaisant to, eksperto teigimu, lietuviai pakankamai domisi tiek ilgalaikėmis paskolomis, pvz., būsto kreditais, tiek ir trumpalaikiais įsipareigojimais.
Visais atvejais kredito įstaiga prieš klientui pasirašant sutartį privalo pateikti standartinį informacijos lapą, kuriame nurodomi visi būsimi mokesčiai. Skaitant sutartį, T. Matusevičius pataria didžiausią dėmesį atkreipti į vadinamąją specialiąją dalį. „Specialiojoje dalyje – tai būna 1 ar 2 pirmieji lapai – nurodoma esminė informacija apie kredito grąžinimą: mokesčiai, delspinigiai, sąlygų keitimo mokestis, terminai, o bendroji dalis būna abstraktesnė ir vienoda visiems finansų įstaigos klientams“, – pataria ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų2
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...